Rašymas žodžių silosavimas ar konservavimas. Parašei ir palauki. Vėliau atidarai, pasižiūri ir ką randi? Arba labai pavykusia uogienę, arba dažniausiai tuščiavidurius agurkus iš kurių tik bėga visai neskanus skystis. To skysčio būna kartais per daug...

Nežinau kas taip pasakė.

Matau aš velnią pragare
Po darbo
duoda žiebtuvėlį
senutei mamai papirosą prisidegt
Po to jis atsiraugėja siera
Ir eina savo juodo darbo tęst

Tas velnias paprastas
Be smokingo jis ne elitas
darbo klasė
jo niekas nepasiųs
deryboms dėl sielų
su diktatoriais pravest

Vienatvės celė
Jau kitokie galvijai
Lapkričio gruode

Danila Samoilovičius ( Šuskovskis) ukrainietis ar lenkas

Šiame, mūsų pasaulyje, viskas sutvarkyta paradoksaliai. Kiek žmonijos atmintis siekia, visuomet buvo garbinami didvyriai, užkariautojai. Jie  išžudydavo milijonus žmonių. Niekam ne motais, kad visais laikais, paskui šiuos kilnius vyrus, visuomet sekdavo žmonės, kurių paskirtis būdavo gydyti, o ne žudyti. Tai gydytojai, kurie visada stengėsi iš-saugoti žmogaus  gyvybę. Nuo priešistorinių laikų iki šiuolaikinės medicinos – erškėčiuotas pažinimo ir patirties, klaidų ir atradimų kelias.
Kažin ar daug mes žinome, būtent apie šiuos žmones? Yra keli šimtai tokių istorijų, kurias aprašė M. Šifrinas. Ko gero, mažai kas žino, kas pirmasis panaudojo pirmosios pagalbos karietą, išmoko pašalinti akmenis iš inkstų, suprato, kaip gali padėti skiepai ir pirmas pradėjo dezinfekuoti sergančių maru daiktus bei patalpas

Pasiremdamas jau nurodytu autoriumi, noriu trumpai papasakoti vieno, iš medicinos mokslo, didvyrių gyvenimo ir kovos, su maro epidemija, siautusia 18 pabaigoje Maskvoje, istoriją.

Danila Samoilovičius gimė Ukrainoje. Rusų – turkų karo metu, jis tarnavo reguliarioje kariuomenėje pulko gydytoju. Deja, apsirgo sunkia dezinterijos forma ir buvo pripažintas netinkamas karinei tarnybai. Į naują paskyrimo vietą, Orenburgą, vyko per Maskvą.

1771metų kovo mėnesį į Maskvos gelumbės fabriką, buvo atvežta trofėjinė turkiška vilna. Šiame fabrike dirbo 3000 baudžiauninkų darbininkų. Apsikrėtė kelios dešimtys iš jų. Niekam nepranešdama fabriko vadovybė, numirusius nuo maro žmones, laidojo bendrose kapinėse prie cerkvių. Iš čia epidemija persimetė į miestą.

Maskvos valdžia, visais būdais stengėsi nuslėpti, kokia liga serga baudžiauninkai darbininkai. Prasidėjo buboninio maro epidemija. Neužteko ligoninių, žmonės buvo guldomi į vienuolynų patalpas.
Paprastam žmogui, tų laikų karantinas, buvo baisi nelaimė. Dirbti negalima,  maistas ir visas pragyvenimas savo sąskaita, apsirgus, namas ir visas turtas buvo sudeginami. Paprasti žmonės to nesuprato. Šios ligos Maskvoje – nebuvo jau 100 metų. Iš gyventojų atimti daiktai, būdavo nenaikinami, bet patekdavo į turgų. Viskas atrodė, kaip jau įprastas policijos teroras. Žmonės slėpė sergančius. Kovo mėnesį mirė 700 žmonių, balandžio 800, o gegužį jau virš tūkstančio. Gydytojų sudaryta komisija, nustatinėjo ligos atvejus ir siuntė žmones į vienuolyną, iš kurio padarė ligoninę.

Danila Samoilovičius pasisiūlė vadovauti šiai ligoninei, kurioje buvo suguldyta du tūkstančiai ligonių. Jis surinko  savanorius iš medikų ir  medicinos studentų. Dauguma iš jų užsikrėtė ir mirė. Pats Samoilovičius šią ligą persirgo palyginus lengvai.

Anų laikų gydymas buvo pernelyg paprastas. Kai maro bubonus atverdavo chirurginiu būdu,  buvo neįmanoma nuo tos bakterinės pūlingos masės apsaugoti savo rankas. „Kad ir kiek bevalyčiau savo instrumentus, jų man prireikdavo kiekvieną minutę. Taigi kasdien kišenėje nešiojau įrankius su mirtinais nuodais“, – prisimena  gydytojas.

„Kadangi aš savo rankomis liečiau pūlius jau trūkstančio bubono ,– tai padariau išvadą, kad tuo laiku ligos virulentiškumas (tai yra susilpnėjimas) jau yra ne toks pavojingas. Būtent nuo to vėliau  prasidėjo vakcinacija. Inokuliacija – skiepijimas. Mano padėjėjai, kurie dėjo tvarsčius ant žaizdų, kurios buvo ką tik atsiradę, rizikavo daugiau, nes tuo momentu liga, kaip niekad yra agresyvi“.
Trys  jo pagalbininkai taip ir žuvo. Galima juos laikyti maro ligos bandomąja medžiaga. Šis atradimas išgarsino gydytoją, 12 Europos medicinos akademijų paskelbė jį savo garbės nariu. Iki tikros vakcinos sukūrimo dar buvo toli, bet idėja gimė būtent čia.

Vasara, mirčių skaičius padidėjo iki 7000 tūkstančių per mėnesį. Valdžios priemonės iššaukdavo tik didesnius neramumus. Uždarė pirtis – liga plito greičiau. Neleido į miestą įvežti maisto – kilo bado grėsmė. Uždarė alkoholio prekybą – liaudis negalėjo užsimiršti ir pradėjo maištauti. Uždarė gamyklas – žmonės neteko uždarbio. Jeigu žmogus apsirgdavo, jis eidavo numirti į gatvę, kad jo artimųjų turto ir namų nesudegintų.

Vienam žmogui prisisapnavo Dievo motina, kuri pasakė, kad yra nepatenkinta, kad tikintieji nesimeldžia jos paveikslui koplyčioje prie Varvaros vartų. Šį savo sapną, jis papasakojo popui. Ir pradėjo plūsti žmonių minios, kurios laukė išsigelbėjimo.  Sergantys bučiavo paveikslą,  rinko pinigus pasaulinei žvakei. Net Maskvos bažnyčios arkivyskupas  kreipėsi į valdžią, kad užantspauduotų surinktus, apkrėstus pinigus. Kai atėjo keli kareiviai, 10 tūkstantinė žmonių minia, popų kurstoma, su riksmais „Dievo motina plėšia“, juos nuvijo.
Pasigirdo gandai, kad kažkur prie Volgos, atsiradęs caras Petras 3 (Jemeljenas Pugačiovas) ateis ir visus išgelbės. Kilo maištas, minia užgrobė vienuolyno vyno rūsius, paėmė Kremlių, užmušė Maskvos archivyskupą, vos nenužudė  paties Danilos.  Jis apsimetė esąs tik gydytojo padėjėjas. Kareivių, Maskvoje buvo tik šimtas. Maskvos komendantas surinko dar 130 ginkluotų žmonių iš bajorų. Su įsisiautėjusia ir girta minia vyko mūšis, per kurį žuvo apie 400 žmonių.
Išsigandusį Jekaterina 2 atsiuntė Į Maskvą 4 pulkus kareivių ir savo favoritą grafą  A. Orlovą, su 400 šimtais tūkstančių rublių paramos vietiniams gyventojams. Maskvoje tuo metu gyveno 130 tūkstančių žmonių.

Maskvos vyr. gydytojas Jagelskis sugalvojo būdą dezinfekuoti sergančių rūbus ir patalpas. Buvo deginamas sieros ir salietros mišinys, ir būtent tuose parako dūmuose laikomos patalpos ir daiktai. Pagaminti šį baisų mišinį, ėmęsi Danila Samoilovičius. Jo kolegos ir mokiniai pasakojo, kad jis per šiuos bandymus  pergyveno baisias kančias. Ne kartą buvo apsinuodijęs dujomis, jo rankos buvo negrįžtamai sužalotos.  Kada buvo paruoštas mišinys, grafas Orlovas atvežė septynis savanorius  katorgininkus, išbandyti dezinfekcijos efektą. Rado namą, netoli ligoninės, kuriame išmirė visi jo gyventojai, palikę kruvinus ir pūlingus rūbus. Šis namas, buvo kaip reikiant aprūkytas, kartu su mirusiu dra-bužiais. Katorgininkai turėjo šiuos darbužius vilkėti 16 dienų. Valgyti, išgerti jiems duodavo sočiai. Pasibaigus šiam laikui, katorgininkai buvo pervesti į kitą, taip pat paruoštą namą, aprengti naujai dezinfekuotais purvinais rūbais ir vėl ten išbuvo 15 dienų. Po šio eksperimento visi liko sveiki. Juos kaip ir buvo žadėta paleido į laisvę. Tai buvo pirmas dezinfekcijos bandymas, ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje.

Per žiemą buvo dezinfekuota 6000 namų – pusė tuometinės Maskvos gyvenamo fondo, buvo išgelbėta nuo sudeginimo. Sergantys noriai eidavo į ligonines, nes gaudavo valgyti ir išgerti 120 gramų dienos norma. Pasveikus jiems būdavo išduodama 7 rublių suma. Per mėnesį to meto darbininkas uždirbdavo 3 rublius. Atsirado simuliantų.
1772 metų pavasaryje, po metų, epidemija baigėsi. Mirė 56 tūkstančiai žmonių. Danila Samoilovičius tapo štabo gydytoju ir komisijos pirmininku kovai su infekcijomis,  prie Rusijos senato. Faktiškai jis tris metus koordinavo veiksmus kovojant su epidemija visoje Rusijos teritorijoje.

1774  į Maskvą buvo atvežtas Jemeljanas Pugačiovas. Jo būsena buvo apverktina ir Maskvos prokuroras bijojo, kad jis neišgyvens iki mirties bausmės. Danilos Samiolovičiaus pastangomis minėtas asmuo, atgavo sveikatą ir buvo po to ketvirčiuotas  aikštėje.
Kaip ne keista, carienė Jekaterina pavydėjo šiam iškiliam žmogui mokslinės šlovės. Matomai, ji norėjo, kad epidemijos likvidavimo laurai priklausyti vien jai. Pasibaigus epidemijoms Danila liko be darbo trys metus. Nauja epidemijos banga kilo prie Juodosios jūros. Šio žmogaus patirties prisireikė kunigaikščiui Potemkinui – carienės favoritui.  Danila sugebėjo ir jį užpykdyti, nes pasijuokė iš jo butaforinių kaimų. Į tarnybą jį grąžino tik kitas favoritas grafas Zubovas. Danila Samoilovičius taip ir mirė, visiškai išsekęs nuolatinėse kelionėse. Tokių didvyrių, per visą medicinos istoriją, buvo šimtai, tik kažkodėl jie mažai žinomi.

Atmintis yra istorija. Istorija, kurios jau nepakeisi, nepagražinsi, nepadarysi jos gražios savaip. Sau gali ją pritaikyti, sukurti, pameluoti, bet kam tau to reikia. Istorijai reikia teisingų faktų, kuriuose tu toks koks buvai.

Kas nutinka kai katinas prausiasi kaire letena?

Jeigu kinai atrastų, kad trinti teroristų kiaušiniai teigiamai veikia vyriškas galias, tai viena pasauline problema būtų mažiau

Pitagoro teorema – 24 žodžiai
Tėve mūsų – 66 žodžiai
Archimedo dėsnis – 67 žodžiai
10 dievo įsakymų –  179 žodžiai
JAV nepriklausomybės deklaracija – 1300 žodžių
Europos sąjungos kopūstų pardavimo instrukcija – 26911 žodžių

Jeigu pas jus atėjo svečiai ir jūs jiems ant stalo pastatėte stiklainį su krienais, tad jie jau negalės pasakyti, kad pas jus ant stalo nebuvo krienų. O jeigu jūs padėsite ant stalo du stiklainius krienų ir svečiams tai nepatiks, jus galite jų paklausti: „Na, kokio krieno jums dar reikia“?