kokia laimė būtų viena diena pareiti namo, ir rasti ten vyrą

Lūpos
Lūpuosna
Lūpomis
tyliai
tartum pirštų galais
vogčiomis
kvapą iškošia išsuokia myli
varnas varnui
iškirtęs akis-
tartum kojinė siela prairusi-
kaip lopšine apsupę niuniuos

--- ar prieš amžino įšalo įmygį
kas galvelę paglostys, užklos?---

Rankos plaštakos
delno paviršius
į vidurnakčius gludinti pojūčiai
nesibaidantys adatos įtūžio
neatlaikantys plunksnos besvorės
nešvelnumo
negeismo nenuodėmės
nesapnuosim uždarę katarsyje

po vokais užsimerkus nebijome
prieš ištirpdami viens kito saujoje

Visai nesiekiu parašyti kokios epopėjos, pagal kurią sukurtų dešimt sezonų nesibaigiančio serijalo. Man užteks ir elementarios ekranizacijos trilogijoje kinoteatruose

"Paauglystėje aš buvau prasčiausias rašytojas. Kai man buvo 25 metai, buvau jau šiek tiek geresnis. Ir kol aš įnirtingai žlugdžiau savo karjerą, aštuoneris metus kiekvieną savaitę laisvalaikiu parašydavau po straipsnį. Rašiau tol, kol pradėjau už tai gauti pinigus. Man prireikė 13 metų, kad tapčiau pakankamai geru rašytoju ir pakliūčiau į New York Times bestselerių sąrašą. Man prireikė 20 000 valandų praktikos tam, kad nušlifuočiau savo netikusius tekstus."/ D.W.

“Many people hear voices when no one is there. Some of them are called mad and are shut up in rooms where they stare at the walls all day. Others are called writers and they do pretty much the same thing.”
― Margaret Chittenden

Dirbu

There is no greater agony, than bearing the untold story inside you!/M.A.

There is nothing to writing. All you do is sit down at the typewriter and bleed/ E.H.

Rašymas yra klampus reikalas. Kartą įbridęs, sunkiai ištrūksi

...and the hand that puts down the book is a different hand.