rašyk.lt: Dienoraštis -> gunta

"Muzika prie Vinilėnės bedugnės"
`
♪

sningant sniegui
ketvirto aukšto balkone Selindžeris rūko

pelenus barsto iškritusiam iš penkto
gulinčiam ant trinkelių lūžusiu šonkauliu
duriančiu plautį bet nepradūrusiu
ir tik snaigė ištirpusi vilgo jo lūpas
jis dūsta - negali net šaukt...

o Selindžeris rūko
balkone
pelenus barsto
greitoji nevažiuoja
nelaimėlis nešaukia
sninga - ir girdisi kaip snaigės leidžiasi ir gula
šalia
to gulinčio - iškritusio
kuriam Selindžeris barsto pelenus
tiesiog ant galvos
„iš dangaus“ - jis kuria savo mintyse
jis visas kūryboje jis susikaupęs rūko
ketvirto aukšto balkone
ir randasi jau ties 665 puslapiu
savo neparašytos knygos dar

sninga.

tylu.

greitoji nevažiuoja - šiukštu
nutraukt
nepaprasto mirtingojo kūrybinį procesą
sirena - greitoji
nevažiuoja.
Kai Selindžeris rūko... Šiukštu.

╬₪₪₪₪₪♫ ♫ ♪₪₪₪₪╬

2015 metų
Sausio 25 dieną (sekmadienį) mirė
Demis Roussos

Apie Meilę ir Išmintį

*
Išminčiaus, savo noru, klausos daug širdžių per amžius amžinybėje, ir šitai nesikeičia - ar jis mokėtų patarti širdžių miniai pats neturėdamas gyvos širdies?..

Ilona L.

*
[i]Širdis žino viską, tačiau nežino, kad ji žino, idant meilė yra širdyje, todėl protas, nepamiršdamas, ką žino širdis, ir gyvenimo eigoje viską, ką širdis žino, suvokdamas, tampa išmintingu - nuolat kintančiame pasaulyje matančiu daiktų ir reiškinių esmę esamajame laike, ir skleidžiančiu išmintį.[i]

Ilona L.

Po to, jis šaukė...

Lauk iš čia
tuoj pat ir lauk. Lauk
anapus durų...

(Jis šaukė apsauginį - nežinojo,
kad užsikirto duryse spyna.)

- Vizija -

-(alegorinė epinė poezija.)-

Pro Vakaro sudegusias šakas, žara, rusenusi virš horizonto,
Sudūlėjo,
Ir merkės skliauto vokas, juostančia naktim,
O mano akys ašarojo – rodos degė vėjyje, nakty
Be vėjo, be lietaus, žvaigždelių – nei vienos,
Tylėjime tamsos atlėgus dienos karščiui
Minčių vežimai kaitę –

Nekeitė
Spalvos...

...Tik stojo, ir Tamsa pražydo Šviesą –
Atsivėrė aikštė:

Giliai,
Viduj,
Toli toli – už metų
Keturių...

Toj aikštėj, juodas budelis, stovėjęs
Iškėlė kirvį rankoj ir kirto
Saulę danguje,

Ir sparnas baltas, balto angelo,
Ant susirinkusios minios galvų
Plazdėjo,

O juodas budelis, sakytum neatlaikęs
Degančios aistros,
Nusviedęs kirvį,
Šoko pats nuo pakylos
Į minią...

Ir
Taršė baltą sparną su visais
Šviesos – kiekvienas nors po gabalėlį
Pasiimti sau norėjęs, kitas kitą
Mynė

Taip, miškas rankų, jį sudraskė į mažiausius
Skutelius,
Ir taip, Diena, draiskanomis, suplyšo pačią Naktį –
Suvokę kas nutiko, aikštėj, tamsoje
Jie šūkaliojo viens kitam
Norėję sparną vėl sunešt – į vientisą susegti,

Tačiau, kai senas vaikas – augęs be kančios
Žmogus,
Atgniaužė, ir pridėjo savo, paskutinę sparno skiautę,
Jis neatgijo - sniegu gulėjo be šviesos,
Tylėdamas:

Sakytumei, banginių keturių Visatoj laikomą,
kad nenuskęstų tamsoje, ledinę aikštę – pakylą, ir kirvį
Aikštėje...

___________
Ilona.L.
2015-01-18d

Kas?

Gyvenimą pragyvenusius
kas verčia, neišdrįsti pasakyti
Tiesos:
Ar tai dėl to, kad patys jie visą gyvenimą darė netiesą
ir bijo, kad jiems tiesą pasakius subėgs visos
per gyvenimą jų sakytos, ir darytos netiesos,
ir akis jiems išbadys? Ar baimė,
kad tas jų besibaigiantis gyvenimas
gerą vardą praras, tarp vešliai gyvuojančios
ir bujojančios gyvybingos tos netiesos?..

pareidaguotas tekstas Trumpiausias esė pasaulyje, pavadinimu:

„Klausimas - ar Dievas yra?“

* * *

– Meilės nėra! Meilės nėra!
– Taip taip - nėra; bet ko čia plyšauji?..

______________

1 2 3 4 5 6
[iš viso: 53]

Meniu