Out. Kiek apmaudu, nes jau buvau įsijautęs, bet tuo pačiu ir gerai, nes vargu ar būčiau spėjęs susukt kitam etapui ką nors. Nors čia ir vėl apmaudu, nes užduotis visai palanki maniškiam A. Tai gal iš jo dar ir bus kas girdėt.

Yra tokių žmonių, nuo kurių rimtai sklinda kažkokia negera aura. Vos jiem pasirodžius, aptemsta dangus, pradeda klykti paukščiai, verkti vaikai, o vyrai ima griežti dantim ir gniaužti kumščius. Nelyg kokie tamsos valdovo minionai, jie vaikšto tarp mūsų ir savo akutėm laigo nuo vieno skaisčiojo prie kito – rezga kažką nedoro ir baisaus. Tylūs belzabubai, nešnekūs, neišsiduoda. Pataikiau šiandien tiesiai į tokį. O buvo taip.

Einu sau, minding my own business, ir tik pyst, tiesiai prieš išlenda toks susikūprinęs popiktis raukšlius. Išsigandau, pasimečiau, galvoju, peršoksiu į kitą gatvės pusę, ale kad važinėja mašinėlės kaip pasiutę, ir žingsnį žengt baisu. Einu, vadinas, toliau, per kelis žingsnius atsilikęs. O tas tik kyšt ranką į kišenę ir išsitraukė kažkokį raizgulį. Pamaigė pamaigė ir, o brangusis viešpatie, išvyniojo sieros spalvos ausines. Išsigandau nemenkai ir visai ne be reikalo. Įsikiša pleiskanotosna ausysna tuos kaištukus, patapšnoja telefono ekraną ir iš tų atvėpusių grybų išsiveržia dantų skausmą įvaryt galįs zyzimas ir bumsėjimas, ir kažkokio prasigėrusio senio švokštimas. Gal ta muzika būtų ir visai nieko, bet šitaip klausyti tai tas pat, kas gyvam nagus lupinėti. Nu nieko, guodžiuosi, jau tuoj stotelė, pakentėk dar, įšoksi autobusan ir galėsi pamiršt tą paibelį.

Niekada taip nedarykit, nes užsirūstina dangaus jėgos ir tada tik dar blogiau būna. Atvažiavo mano transportas, įsibroviau vidun, susiradau laisvą kėdę, patogiai įsitaisiau ir jau nužiūrinėsiu pro langą merginas, kai staiga priešais atsisėdo tas nelabasis, su savo iš ausų tykštančia muzika. Nei dabar stokis, nei išlipk. O kentėt jau negaliu. Bet kažką sakyt bijau, o tai nužiūrės tom beblakstienėm akim, apkerės, ramybės nerasiu ir gausiu klaidžiot kaip protą ir sielą pametęs.

Kenčiau taip gerą galą kelio, kol galiausiai supratau, kad jei dar bent kiek klausysiu to plyšavimo, tai mano taip branginami protas ir ramybė susikibs už rankų ir išlips, palikę čia visą apdujusį sėdėti. Kiek linktelėjau į priekį ir kostelėjau. Kaip ir buvo galima spėti, tas kipšas nieko negirdėjo. Galiausiai įsidrąsinau ir paliečiau jo petį. Ai kad jį griausmas, kaip šoktelėjo velnias. Jau viskas, galvojau, dabar tai nugarmėsiu pragaran. Ale nieko, atsikimšo ausis ir visai žmoniškai paklausė:

– Taip?

– Gal šitą, – pasikasiau kaktą, – gal kiek prisuktum muziką? Šiek tiek trukdo.

– Jo? – išpūtė veizolus, ale tuoj susikišo atgal. – Gerai.

– Gerai?

– Taip. Gerai. Man patinka garsiai klausyt, tai kartais užsimirštu, kad kitiem gal nepatinka. Soriukas.

Matydamas, kad anas pritildė tą bliovimą, o mano skalpas liko savo vietoj, nusprendžiau pamalonint pabudusį smalsumą.

– Klausyk, – šį kartą išgirdo ir nereikėjo baksnot, – o kodėl jūs taip darot.

– Kas mes? Ką darom?

– Nu jūsų rūšis va tokių. Savanoriai kurčnebyliai.

– Nežinau, – gūžtelėjo, – kad su tokiais kaip tamsta nelabai yr apie ką šnekėt. Ir šiaip, iš visų pusių sklindantys plepalai ir tuščios šnekos lenda galvon, sukasi ten lizdus ir guja lauk vietinę fauną, o tai rimtai sekina. O kad šnekos garsios, tai ir čia garsu turi būt – kilstelėjo sieros spalvos ausines, – stengiamės kur atokiau laikytis, bet kartais nieko nepadarysi, – niauriai apžvelgė autobusą ir vėl užsikimšo ausis. – Nereik kentėt ir tylėt, – dar mestelėjo ir nusisuko į langą.

Galiu prisiekt, kad vėl pasileido tas savo šėtoniškas psalmes. Ale aš jų jau nebegirdėjau.

Esu Panas. Pagaliau paskelbti konkurso rezultatai ir galima lengviau atsikvėpti. Galima imti ir padaryti tai, ko senokai norėjau, bet kažkaip nesiryžau, nes konkurso vertintojai galėjo imti ir susimaišyti. Idant nesukelčiau jiems nepatogumų, iki šiolei svetainėje vadinausi Panas. Bet Panas is no more. Tęsiu savo rašykinio avataro vardo paieškas ir šį kartą persikrikštiju taip, kaip galima mane atrasti dar vienoj vietoj internetuose. Kodėl? Nes galiu, nes noriu, nes kam rūpi? Nes per daug panašu į Praną ir galima lengvai suklysti. Nes suklydę žmonės spusteli ant rašinio pavadinimo tikėdamiesi rasti viena, o radę visai ką kita gali nusivilti ir pasijausti apgauti.
Pasveikinkite Ežeraitį. Internetuose gyvenantį Alter Ego, kuris geriausiai pažįsta bičą, pasislėpusį už Asus monitoriaus ir geriausiai supranta visus, buvusius prieš tai - Žolininką, Paną, vaikius juozapąUKĄ ir Fantasmagorišką Sapną. Ežeraitis yra visų jų bastardas, todėl, nors ir negali nešioti to paties vardo, paveldi kiekvieną iki šiol anų ištartą žodį.
Esu Ežeraitis. Keisto kirpimo tipas. Vienišius, bet iš to nieko gero. Rašytojas, skaitytojas, žiūrėtojas - todėl niekam nenaudingas. Esu padaras kaip Golumas, tik dar neturiu savo mieliausiosios. Kartais sėdėdamas galvoju, kokį įdomų gyvenimą gyvena tie žmonės. O tada atsiverčiu knygą ir iškeliauju į Viduržemę, Narniją, Vesterosą. Myliu muziką. Muziką, o ne tą milijonų klausomą triukšmą. Mėgstu filmus, kurie smūgiuoja stipriai ir taikliai, o kai parkrenti, padeda atsikelti. Tada prisėda kur nors ant kelmo ir kartu žiūri į nusigėrusį dangų. Traukia tekstai-labirintai, kuriuose gali pasiklysti ir pasenti, ir mirti, ir klaidžiot visas permatomas ir šaltas. Sakau tiesą, nes internetuose nematau kitų žmonių akių, kurioms negali nemeluoti. Rašau melą apie gyvenimą, nes jo nepažįstu. Esu Ežeraitis.

Planas minimum įgyvendintas (dešimtukas) ir per vieną vietą nuo gero rezultato. Well, lyginant su paskutiniu dalyvautu konkursu, pažanga nebloga.

For all those millmen who cut their teeth
Whose minds were made up on roof and feed
I’ll come and I’ll leave
Aching from a night in the city
It might ruin me now, but I’d probably already be ruined

For skin burned black with coal and grease
That stuck to their lungs whenever they’d breathe
I’ll come and I’ll leave
Tempted by the lights of the city
No clowning around
Tonight we’re going out to get ruined

And I probably woulda never have thought
If it weren’t written on metal
That this is very old ground that you’re running from
Can’t look for long, gotta be left and gone by five
To be half-seas over by nine
And bleeding drunk by midnight

Forever indebted to the feats of our fathers
But carry it on your back, it’s a sure collapse
Laid out flat, gaspin’
All the trouble you attract
With cause to match
Would bring a quick collapse
If you always had to carry that

If the gear wheel goes
(There’s gonna be a flood comin’)

When the wallower rolls
(There’s gonna be a flood comin’)

Next thing you know
(There’s gonna be a flood comin’ on)

And the water won’t spare us
(The water won’t spare us)

If it comes to get us
(If it comes to get us)

And it won’t let up ‘til all that’s dear and precious is gone
And our hearts all screech a hault
Whenever there’s a flood coming on

And when that flood comes it comes as a canon
One that lets you catch the shot in your hands
But just to send its shocking tidal wave
Through every bone in your body
Dealt our hands, mine’s low on luck
If you’re all going out you can sign me up
Seems the only time that I can collect my thoughts
Is if I’m bleeding, stinking drunk (so drink up)

We’ll admit in the names of our fathers
But carry it on your back, it’s a sure collapse
Laid out flat, gaspin’
All the trouble you attract, with cause to match
Would bring a quick collapse
If you always had to carry that

And even though the doubt we all felt
Came to prove itself
The overflow came down
With a force we never dreamed off
When that rolling canon shot
Rolls along again, our guard is up
All the damage and all we’ve lost
Lost it all with a canon shot
Read more at http://www.songlyrics.com/bruce-peninsula/2nd-4th-world-war- lyrics/#iakW06CVV2YZHrwU.99

O kokios muzikos turim ant Lietuvos!
https://www.pakartot.lt/#/album/netiekto/eik

Dabar taip,
Arba aš laimiu konkursą,
arba ne.

Vi dýr ennui nu Anor
Ned echuir lyth eriar
I yrn ethuiwar, nin nurar
Ar aew verin linnar.

Ennas dû alfanui
A ferin 'irith gerir
I elenath, viriath fain,
Vi finnel gelfib dîn.

Sí na veth bâden im derel
Vi dúath dofn tummen.
Atham meraid velig a tynd
Athan eryd bain beraidh

Or 'waith bain nura Anor
A panlû elin cuinar
Ú-pedithon 'i-aur gwann'
Egor nai îl 'namarië'.

iš šakų pynės
ir raganų burtų
iš girios tankmės
iš paukščių giesmės
ir ryjančių vilkų urzgesio
iš gegutės priskaičiuotų metų
ir seniai pranykusių vienkiemių
iš giliai miegančių slibinų sapnų
ir šliaužiančios sraigės triukšmo
iškiša galvą Žolininkas. dairosi, gal ką papasakos.