tik tiek...

penki tūkstančiai
penki šimtai
penkiasdešimt ketvirtais /birželio septynioliktą dieną/
sėdėsiu ant debesies krašto
ir žiūrėsiu į žydinčią
protėvių žemę
...
man bus /tik/
šešiasdešimt
metų

Išeinu atostogų...

debesų klavyrai
į Pelėdų kalną kopiu
pastelinės spalvos

Jau saulelė vėl atkopdama ritas...
Žąsys parskrido...
Galvoje - rytas...

Žiemgaliai (latv. Zemgaļi ; lotyniškai: Semigalli) buvo viena iš dabartinėje Lietuvos ir Latvijos teritorijose gyvenusių baltų tautų, kurie vėliau įsiliejo į latvių ir lietuvių tautas. Gyveno į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis.

Kronikose paminėti Žiemgalos valdovai Viestardas ir Nameisis, kurie XIII a. kovojo prieš vokiečių kryžiuočius. Žemgala buvo paskutinis baltiškas regionas, prijungtas prie ordino. Po 1290 m. dalis žiemgalių (iki 100 000 žmonių) nepasidavė vokiečiams ir persikėlė į šiaurės Lietuvą.

Atėjo kita karta, kiti laikai, kažkada prašydavo:
-Pakomentuokit, patarkit... dėkoju...
Dabar...
Negalim peržengti per save:
- Aš!...

Mūšis kaip mūšis, tik be kraujo, rašalu...

nebepažįstu rašykų , gal todėl, kad laikas lekia per daug greitai ir viskas keičiasi...nesugrįžtamai...o į kokią pusę, tesprendžia dabarties tendencijos...

Kažin ar meška miega kai nėra sniego?