renku akim akmeniukus
einu pirmyn matau kilbukus
šalia upeliuko - mažas angeliukas
o didi širdis, yra dabar padūkusi...

mama, aš bijau varlių
mama, vėjo rasti negaliu
upeliuko žydrų eilių,
aš sudėt šį rudenį negaliu. . .

radau raudoną klevo lapą
"labas" studijose sakau
artimo širdžiai nematau
tik klevo lapą širdį laikau

mažos akytės - puolė sakyti
ta mano mama, eini verkdama
radau klevo lapą, ant savo tako...
..niekas negirdi, niekas nemato...

2004, rugsėjis, šiauliai

parku ėjau
godas svajojau
noriu dėti tašką
rytojuje

lapų margumynas
gaubia parką
p a s l a p t i m i
noriu juodvarnį
sapnuot naktimi

šiandien tamsu
sielos niūrume
noriu namų
ieškau sapnų

Turime palėpėj spintą
Daug daug metų užrakintą.
Tamsoje sumušus kaktą
Suradau raitytą raktą.
Vos palietus jos spyną seną
Durys pačios atsivėrė.
Užmiršti daiktai čia gyveno
Ir su manimi kalbėjo.
Bet nutildžiusi lagaminą ir batelius
Margo šilko suknelė tyliai prabilo lai lai:

Stebuklinga daili suknelė
Neriniuota neriniuota ir marga
Ar žinai kad graži panele
Buvo tavo buvo kažkada mama.

Kiek sena taupyklė pritarškėjo
Apie karą ir senelį.
Niekas jos kalbom nepatikėjo
Gal tik snaudžiantis šepetys.
Štai sukruto kiauras juodas skėtis
Net užkimęs uždainavo.
Nes po juo mama ir tėtis
Pirmą kart pasibučiavo.

Bet nutildžiusi lagaminą ir batelius
Margo šilko suknelė tyliai prabilo lai lai:
Priedainis 4 kartus
Buvo tavo buvo kažkada mama
Buvo tavo buvo kažkada mama.

ieškojau prisiminimuose
senos suknelės
mano močiutė
buvo Dievo avelė

mama, nykštukas
jis šast po šluota
prisiminimų
suknelė dainuota

kada mama tu
buvai kvadratu
maža juoda suknelė
po pamokų

mano tolimas laikas
it akys paklaikusios
teka purvinai, teka skaidriai
aš vis dar vaikas

ak išėjau tolyn
į tavo širdį gilyn
noriu rasti mintį
kuria save atminti

mano tas paprastumas
lyg cigarečių dūmai
lyg būčiau dūmų žmogus - - -
man toli dangus

gandrai paliko lietuvą
varlėms atnešė rudenio lietų
noriu aš galėti
būt drugelis, ne varlė...

mūsų tvenkiny
kaime tu guli
o kur aš esu
netoli dausų

mažas tas lietutis
ir maža varlė
noriu aš nebristi
kur yra dėlė

aš ėjau toli
mačiau kiškį biški
noriu sniegą mint
kad mintis atrišti

mano geras kiškis
mano tylos užrištos
noriu būti pamiškėj
noriu susiprasti

TADA

šalia miško obelis
ji rūgšti netgi kiškui
noriu rinkti
noriu sunkti

skrandį kažko duria

aš - žmogus, ne obelis
gal rytoj kris, lis
bėgu aš iš pamiškės
ir iš vilko akies

ieškau gyvenimo
noriu į rojų
nes be savęs
pragare išgaruojanti

esu

noriu išbėgt
į lietų be skėčio
ir į kalbas
savom akimis

žiūrėti