nesiorientuoju,
liūdna dainuoju...
nekelk blondine,
į mano namus kojos.

dukrytė mano,
kaip apsėsta...
ji mano kad
blondinė yra dama...

tavo problemos,
yra tik tavo...
blondine atstok
ir nustoki melavusi...

bijau dėl vaiko,
nes ji ne dama...
o jos prote,
be manęs, tuštuma..

kaip vaikas gyvens?

ilgai rinkausi kad geras būtų
pirkausi aš maximoje mėlyną tušinuką...
norėjau gražaus ir tik mėlyno...
todėl kad mėgstu spalvą vakaro vėlyvo...

paskui ėjau pro puodelių skyrių...
ir įkvėpiau musę, kuri sukosi įkyriai...
aš garsiai čiaudėjau, sakiau apčy...
ir krito puodelis, vienas, - ne visi...

aš sumokėsiu, sakau, už puodelį...
ji nesuprato, sako kalta tu...
sakau gi sakau - aš sumokėsiu...
o ji tik sako policiją kvieskime...

su mokyklos varpeliu...
tai kalbu, tai tyliu...
parašiau aš paraštėje,
kad nuliūdau viena ėjusi...

aš džiaugiuosi, kada matau...
aš džiaugiuosi, kada
šalia jaučiu... prisiminimuose
ieškau dangiškų akių...

vis sutvardau aš save -
geriau kad neeit gatve...
noriu būti su tavim...
tik ne kažkada, ir ne tik sapne...

nuo mokyklos suolo kėliausi...
ir į sunkų gyvenimą išėjome...
nebeieškau nei akių,
nei pavasario vėjo...

kur gi tu beišeisi?
mano mintys yra per greitos...
noriu kad viskas praeitų...
noriu kad viskas baigtųsi...

kokioje naivioje tyloje -
mintys sukasi ratu?
noriu kad skaitytumei eilėraštį
noriu kad būtum kartu...

slepiuosi nuo naivaus rudens
slepiuosi nuo niūrios kaitros
kas gi tu esi kurgi eini
kas gi gyvena namuose???

noriu aš plaukus dažytis...
noriu rožinių sruogų...
bet nenoriu šviesi būt,
su blondine vienoda...

ak, pagavusi slogą...
išsičiaudėjau daug rožinės...
nuo blondy' man džiova...
ir dar "važiuoja stogas"...

ak tu, man blondine...
nedažyki tik rožiniai...
pavogsi man džiovą...
ir sunaikinsi tu grožį...

buvau aš gražiausia...
bet dažiau aš rožiniai...
"nupūtė vėjas", "nudžiovė"...
ir protą ir grožį...

tikiu gėriu,
nesakyk kad aš naivi...
o Mielas Drauge,
kuo gi tu tiki..?

aš noriu rasti tave
gyvenimo teatre...
noriu aš būti,
todėl atiduodu save...

kaip rast save,
gėlių lankoje...
noriu namo...
einu nūniuoju...

ak paauglystė...
yra vieniša...
mano širdis ir
ranka vieša...

rinkau gėles,
gėlių lankoje...
žengiu viena,
margumoje niūniuoju...

noriu ir aš
turėti draugų...
rinktis gėles
vienai taip sunku...

einu einu,
slenku slenku...
aš noriu būt
gal pagranduku...

mano mintys -
lyg mažiukas kompiuteris...
nori jos tekėti
gera ir teisia linkme...

nenoriu aš būti padūkusi,
nes užlūš mano kompiuteris...
renku tyloje skaičiukus...
esu aš su numeriu žmogus.

mano gyvenimas -
2 gigabaitai...
noriu daug nuotraukų,
eilėraščių skaitymui...

ta blondinė,
siurbia mintį...
nori ji
eilėraščiu
dabintis...

graužia
kirvarpa
man stalą...
rašomąjį,
o ne ovalą...

tyloje
neriu mintimis
noriu aš...
rožinio
nertinio...

ak ta ochra,
madoje magenta...
neturi
eilėraščiai jos
talento...

ak einu viena tamsoje...
išvažiuoju namo aš jau...
o, Rytojau, kaip verkiau -
atsiprašyk tuojau...

juoda katė - kitokia rasė...
o aš lyg bomžas... tik valgyti neprašanti...
aš lyg katė - gaudau peles...
gaudau kates,... tu jos nekęski...

juoda katė - perbėgo kelią...
o mamai skambinti? kodėl nepasako?
noriu namo, bet ne šitas takas...
juoda katė - ir juodas nagų lakas...

kiek varnų nukranksėjo...
kaip pagauti tą juodvarnį...
negi jį juodas katinas

suvalgė?

2004, ruduo, Šiauliai