uždari langai
uždari namai...
net ir tu man
vienas toks likai...
rožės man prie durų,
raudonis jų užbūrė...
tylumoje kiūtau,
aš lyg knygoje liūtas...
skaitymas - ramina...
o lėlė - kaimynas...
noriu būti aš - - -
vis dar mažas vaikas..
mažutis geras papūgiukas...
ir papūgaitė ši graži....
turiu kambary papūgiukus,
kol dar "ne vaikai maži"...
o kada bus vaikai maži...
atminsiu papūgėles, ir kad
buvau graži... laikas slenka pamaži...
o aš vis su mama, vis tyli...
papūgėlės gražiai čiauška...
jaučia daug... "nuo tavęs laišką
neša"... o nakty, kai užmiegam
maži... noriu būti ir su vaiku graži...
tyliu... ir tu tyli...
aš papūgėlė,
žvelgiu vis praeitin...
kartoju, kartoju vėlei...
eiles. ir verkiu naktimis...
žinai, pažinai tu kodėl?
nes aš oranžinė vėlei...
nes aš rožinė vėlei...
o ji ryškumu laimėjo...
spindėjau, žiūrėjau,
rašiau ir skaitai...
noriu lietučio iš akių vėlei...
nes kanarėle skridau...
2003, ruduo, kelmė
man sakė kartą ta merga...
kada aš esu jai lyg saga...
atimsiu - sakė - juos visus...
ir net gi gimines ir net tėvus...
ji sakė - man jisai gražus -
užmiršk kad tu turi vaikų. . .
ir katinas ir tas tik mano...
triušiukai irgi pas mane gyveno...
toj tyloje... toj naktyje...
esu viena verkiu viena...
širdis paguodos alkana...
ir eina jau laukais mama...
2004, ruduo...
mano laikas
jis buvo toks lėtas...
svajonėms apie tave,
net dabar laiko nelieka...
norėčiau išeiti,
su tavim pasivaikščioti...
tvarkingai mintis,
savas susidaigstyti...
tas ilgesys. . .
dar, liūdesys...
išgainiokime mes,
iš minčių žąsis...
esu tyli,
esu liūdna...
noriu nebūti,
tokia viena...
žvelgiu mokykloje pro langą...
ak žiūriu į lietingą dangų...
mes tokie, per lietų, vangūs...
aš lyg džipas tu lyg tankas...
tos gėlės ant palangių - - -
taip laukė lietaus...
kaip bijau aš ašarų [lietingo]
dangaus...
ieškau tik artimo žmogaus...
gėlės laukia lietaus,...
gėlės prašo Dangaus...
būkim vasaroje,
kol jos užaugs...
skraidžioja angeliukas
ant gėlių prie upeliuko
mano maža širdutė jau padūko
aš vis gilyn brendu
noriu vyti nuo savęs tą Angeliuką
noriu su berniuku aš būti
turi erkės tos straubliuką
nori jos ant nugaros giliai užkliūti
tu tik naivus gėlių Angeliukas
tu nesupranti... aš brendu į upeliuką
noriu aš Dievulio būti
be jokių erkių straubliukų
tie stebuklingi saldainiai
prisimenu juos kiek atsainiai
rinkau tau visokių po vieną
ir paslėpiau spintos aruoduose...
norėjau kad būtumei visad kartu
norėjau kad tau būtų
kaip ir man ir skaudu ir džiugu
noriu kad būtų tau tie saldainiai saldu
vasaros rytą atsikėliau
ir dar spintom pažiūrėjau
ten pelytė guoly suka
mano saldainius sukramsnojusi...
laukiu pavasario
laukiu žibučių...
noriu aš lašo rasos -
veidams blizgiais būti...
visada po žiemos...
ilgiau pabūnu sapnuose...
noriu aš būti...
pirmoji žibutė.
ak sapnavau,
kad buvom mes dviese...
pavasario saulutė
į veidą tvieskia...
mano ašaros temdo man Dangų...
ir lietus su perkūnu yra už lango...
tu gi Drauge, ar lauki tu tankų?
mano širdyje, dabar, karas lankosi...
mano širdyje yra taip tamsu...
neprašvinta net nuo gražaus Dangaus...
noriu aš rasti ašaras praeities -
kad atsigautų širdutė, vidus...
1 ---
37 38 39 40 41 ---
80 ---
120 ---
160 ---
200 ---
240 ---
280 ---
320 ---
322[iš viso:
3215]