vasarą
tave mylėjau
lietūs
už mane
ašaras liejo

niekniekis
saulėtas
teka saulė
iš lėto

tipu tapu
kas
vasarą
sako

dvi raudonos
darže
pas
aguoną

draugės
neišskiriamos
braškė
ridikas

ėjau [mama liepė] laukais
ieškojau vėjo, geltonais plaukais...
man vėjas visas - blondinė
net kol buvau undinė

ėjau laukais, skaičiavau
raudoni vėjai tik tau
ak o kodėl negaliu
būti zyle, paukšteliu...

po dangumi visata
kokia dievų klasta...
lyg norėčiau būt budistė,
bet geriau neapsirikti...

pasakojuosi aš draugui gotui
noriu dar rimuoti...
negi dievai klastingi,
ne ne blogi jie būti tingi...

ak kaip aš atsiradau
noriu pasakotis tau...
mano langai tamsūs
turbūt naktis...

mažas kūdikiukas
rimsta beliūliuojant...
o manoj tyloj -
daug žiogų sugroja...

ak tyla gūdi...
neeikite miškan...
noriu kad vaikelis,
grįžtų vasaros kieman...

ta tyla liūliuoja - - -
sudainuok rytojų...
bėgsime kieman,
parkan ir dvaran...

sninga, pučia, lyja
nebėra lelijų
vasaros pabaigon,
eisime trobon...

tos vėlyvos braškės
jos tėvų nuraškomos...
mintimis galvon,
plaukiame tylon...

ar lelijos, braškės..?
vasarą nuraškė...
noriu pabaigon,
kad sugrįšt galvon...

pas močiutę
gavau kavos
saldi vos ne vos
kažko tai
................ . . .

grįžau namo
buvo ruduo
mama gėrė kavą
per daug saldžią
bet tik savą

***
noriu gimt varle
princo laukčiau
ir būčiau svajojanti

***
ak tyloj esu
noriu prie visų
dangumi lyju

***
mano gyveniman
beldėsi ruduo
esu ne varlė, esu ne vanduo

manas eina laikas
o dabar tyliu...
noriu darbus baigti
išeiti negaliu

kokiame laike
dabar sugyvenu
noriu pasivaikščioti
neturiu namų

net ir pasvajoti...
sugalvot negaliu
esu uždaryta
todėl ir tyliu

ką vėlai
sako tau angelai
noriu būt gerai
noriu būt savaip

mano namuose
tyli per vėlai
nakty kai nemiegu
kartu vėlyvi angelai