ak drauge kalorija,
kada mes būsim gloria?
kaip apdainuojamas
miglos baltas oras?

mes nuvažiuosim rytoj...
tik į poezijos pavasarį...
bobutės prie trobos,
šeimų kivirčus aptaria...

ak mano gyvenimas -
tik dvi kalorijos - - -
vienas tik tak, ir
širdžiai - gloria....

mažu kas
mažai draugas...
baltas lankas
matome, laukiame...

kokioje tiesoj?
many ne visoj?
būti draugu
yra klaiku

o mažas drauge
kas mūsų laukia...
bėgau lankomis
ir rėmiausi užuominomis...

ak už lango
mažai šilumos...
barsukas verčiasi -
laukia žiemos...

rudenio lietūs
liautis galėtų
... mes iš vienos
su juo šilumos...

man rudenio naktys...
labas jau sako...
mielas klevo lape.
nedarkyki to tako...

man maža laiko
akys išklaiko...
o ta blondinė,
sakymus darko...

manam sakiny
visi blondinai...
mama nuskubėjo
nes ji undinių...

ak aš rašau...
skaityki greičiau...
noriu žinoti - - -
o jau pamiršau

mano gyvenime -
visur blondinai
gal angelai
tiek šviesos užaugino

aš žvelgiau į tolius
einu viena namolio
aš noriu būt sau broliu
aš noriu auginti rožę...

mano batai
reiškia meteorų tolius...
su raudonais batais
aš lekiu namolio....

mano sunkios kojos
batai jau pavargo
sveikas angele broli
aš noriu būti gandras

kada būnu maža
man būna liūdna
gyvenimu eime
nes truput noriu būti

kažkoks mažas laikiukas
kol aš esu maža...
kada lieku vaikiuku,
mokausi  būt ne naivia...

mama sako
nebūk mažas vaikas...
o aš esu
mylinti taiką...

tai ko nežinai
yra toli labai - - -
apie naivias kalbas,
iširusias skaldas

noriu mirt tyloj
mirtis mano nugaroje
ak tyliu einu
neištveriu - verkiu,

tai ko nežinai
yra pragarai
viena maža žvaiždutė
nori man delnuos dūkti

dangumi vos einu
oi kiek čia debesų
noriu šviesos...
rankomis ginuosi...

prarastas kelias
man į saulelę
noriu šviesos kiek...
širdelę gelia...

ak debesy
būk nebaisus
aš tik žmogus
paprastutis žmogus

einu per debesis
saugausi kad saulė nedingtų
būčiau berželiu
pavėjui linkstančiu

saule, saulele...
tu už jūrelių...
debesys dengia
kristalų kelią...

esu maža
prieš šitą tamsą
mano dangų
sidabrais debesys dangsto....

daug ašarų lietaus
o tu toli...

klevai puošiasi
vaikai už rankų laikosi
sidabru mirguliuoja
saulė iš ryto

einame parku
debesys dangų darko
ak ant tos tylos
boružė užropos