žvaigždutė mano
yra nakties fėja
o po rudens
rytojus atėjo

nuvyto gėlės
aš gražia -
galiu tik suptis
garaže...

iš po ilgiausio
sapno...
eisiu į vonią
maunuosi tapkes...

o tu sakai
aš nakties karalius
o kokią nakties
fėjai tu turi galią...

gerai gyvendama
matau
kad žuvei slieku
pavirtau

noriu įsimylėti
malonu net ašaras lieti
bet yra blogai
kai toli draugai

mano pasaulis mažas
noriu būti laimingai
toks rudens bagažas
o rytojuje sninga

kartais būnu aš maža...
maža antra buvimui visata...
noriu atvirų langų - - -
noriu tik būti du

antras po manęs
kuris tapaisi spalvas
noriu spalvoto rudens
ištroškusiam duoki vandens

mano gyvenimas jau antras
o kada buvo pirmas kartas - - -
kas? - durkas ar šūvis...
pabirome... mūruose...

kas nuviliojo
pūkuotuką
negi rožinis
megztukas

mezgu
aš dailiai
rožinės
eilės

mintis narpliojau
siuvinį dygsniavau
greit užaugau
adatą laikiau...

mezgiau ir nėriau
palankaus laukiau vėjo
siuvinius noriu parodyti
o
vėliau suadyti...

išmazgiau
išrišau
suvijau
kamuolį
jau

mano siūlų
daug
megztuko
sulauk

lauk
jau mezgu

ak išėjau
ilgai ėjau
sakau
vėjau
būsiu tuoj jau

skridau
kartu
sakiau
būkim
du

noriu
būti
tik iki
rugpjūčio

prie upiuko
buvom du
aš su naiviu
angeliuku

jo plaukiukus
kedeno fėjos
o aš skraidžiojau
vėju

mažučiukas tekstukas
o mintys padūko
tyliu ir renku, kad
ir kaip būt sunku...

einu prie lentos
pamokoj visados
noriu kontrolinio
kvėpuoju oru...

rinkau tekstuką
o norai pildėsi...
jis kopijuoja,
ji nagus dildosi

o vėliau bus paskalis

naivus žodi -
kelią rodyki...
aš rytojui
dangų uodžiu..

noriu šalčio
noriu gruodo...
tik ne žodžio
to vienodo...