Nebaubk, sakau, atlėpausi neromytas.

įdomu būtų susipažinti su protinga ir gražia Zita.

Genetika - didis mokslas. Lygiai kaip ir fiziologija.

Дмитрий Алексаныч Пригов

***

Мы молоды были
И вдвоем
В зеленый ходили смотреть водоем.
Но разве же мы любили!

Нельзя доверять воде,
Тем более годам доверять.
Мы молоды были. И опять
Мы молоды. Но совсем уж не те.

1967

Ir vėl
vaikštau
vienas
po ištuštėjusius
savo laukus,
bet tik
žilaplaukiai
švyliai
pasitinka
ir lenkia
apsunkusias,
išlytas
rudens lietuje
galvas

vėjų šuorams.

Ir vėl
vaikštau
vienas
po ištuštėjusius
savo laukus,
bet tik
šilkaplaukiai
švyliai
pasitinka
apsunkusias,
ir išlytas
rudens lietuje
galvas
lenkdami
vėjų šuorams.

***
TADA buvo pavasario
pirma audra,
nors nežinojau,
kas tai yra.

Naktis buvo su vėju,
ir tamsu, ir šlapia,
tik blizgėjo
langai įšlapę.

Bet rytą, kai atidariau duris –
žydėjo,
ir visas kiemas
buvo sklidinas mėlyno kvapo.

Jonas Mekas Gėlių kalbėjimas

Senas yra lietaus šniokštimas krūmų šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros raudonume,
senas yra mūsų šis kalbėjimas:

apie geltonus miežių, avižų laukus,
piemenų ugniakurus rudens šlapioj,vėjuotoj vienumoj,
apie bulviakasius,
ir apie vasaros sunkias tvankas,
baltą žiemų blizgesį, važių dindėjimą begaliniuose keliuos.
Ir apie sunkius rąstų vežimus, dirvonų akmenis,
apie raudonas molio krosnis ir laukų klintis;
o kai prie lempų, vakarais, rudens laukų pilkėjime -
apie rytojaus turgaus vežimus,
apie išskendusius, ištrinktus spalio    vieškelius,
šlapius bulviakasius.

Senas yra mūsų šis gyvenimas - ilgom kartom
nuvaikščioti laukai ir įsispaudę dirvos,
kiekviena žemės pėda kalba ir kvėpuoja dar tėvais.
Iš tų pačių vėsių ir akmeninių šulinių
jie girdydavo savo grįžusias plačias bandas,
ir kai išdubdavo jų pirkių aslos,
kai gryčių sienos imdavo lėtai byrėt -
iš tų pačių duobių jie besdavo geltoną molį,

auksinį smėlį - iš tų pačių laukų.
Ir kai  ir mes išeisim,
kiti sėdės ant mėlynų palaukės akmenų,
šienaus užžėlusias lankas ir ars atokalnes;
ir kai, iš darbo grįžę, sės užu stalų -
kalbės kiekvienas stalas, molinis ąsotis,
kiekvienas sienos rąstas;
jie prisimins plačias, geltonas smėlio žvyrduobes

ir vėjuje banguojančius rugių laukus,
mūsų moterų liūdnas dainas linų palaukėse,
ir šitą kvapą, pirmąkart naujoj troboj! -
šviežių samanų kvepėjimą.

O, senas yra dobilų žydėjimas,
arklių prunkštimas vasaros naktim -
ir velenų, akėčių, plūgų čežesys,
malūnų girnų akmenų sunkus bildėjimas,
daržų ravėtojų skarelių baltas mirgesys, -
senas yra lietaus šniokštimas krūmų, šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros raudonume -
senas yra mūsų šis kalbėjimas

Jonas Mekas "Senas yra lietaus šniokštimas"


Senas yra lietaus šniokštimas krūmų        šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros      raudonume,
senas yra mūsų šis kalbėjimas:

apie geltonus miežių, avižų laukus,
piemenų ugniakurus rudens šlapioj,      vėjuotoj vienumoj,
apie bulviakasius,
ir apie vasaros sunkias tvankas,
baltą žiemų blizgesį, važių dindėjimą        begaliniuose keliuos.
Ir apie sunkius rąstų vežimus, dirvonų        akmenis,
apie raudonas molio krosnis ir laukų        klintis;
o kai prie lempų, vakarais, rudens laukų    pilkėjime -
apie rytojaus turgaus vežimus,
apie išskendusius, ištrinktus spalio    vieškelius,
šlapius bulviakasius.

Senas yra mūsų šis gyvenimas - ilgom kartom
nuvaikščioti laukai ir įsispaudę dirvos,
kiekviena žemės pėda kalba ir kvėpuoja        dar tėvais.
Iš tų pačių vėsių ir akmeninių šulinių
jie girdydavo savo grįžusias plačias bandas,
ir kai išdubdavo jų pirkių aslos,
kai gryčių sienos imdavo lėtai byrėt -
iš tų pačių duobių jie besdavo geltoną molį,

auksinį smėlį - iš tų pačių laukų.
Ir kai  ir mes išeisim,
kiti sėdės ant mėlynų palaukės akmenų,
šienaus užžėlusias lankas ir ars atokalnes;
ir kai, iš darbo grįžę, sės užu stalų -
kalbės kiekvienas stalas, molinis ąsotis,
kiekvienas sienos rąstas;
jie prisimins plačias, geltonas smėlio žvyrduobes

ir vėjuje banguojančius rugių laukus,
mūsų moterų liūdnas dainas linų palaukėse,
ir šitą kvapą, pirmąkart naujoj troboj! -
šviežių samanų kvepėjimą.

O, senas yra dobilų žydėjimas,
arklių prunkštimas vasaros naktim -
ir velenų, akėčių, plūgų čežesys,
malūnų girnų akmenų sunkus bildėjimas,
daržų ravėtojų skarelių baltas mirgesys, -
senas yra lietaus šniokštimas krūmų,        šakomis,
tetervinų dundėjimas vasaros aušros      raudonume -
senas yra mūsų šis kalbėjimas

Что тут я... про козликов да про козликов?
Давайте, про летчиков. Хотя козлики тоже имеют полное право.