daugtauškis

manau, kad du Pauteckai savaitės geriausiuose yra netvarka ir nonsensas

bet koks kūrinio publikavimas - prievarta prieš potencialius skaitytojus.

Obłoki, straszne moje obłoki,
jak bije serce, jaki żal i smutek ziemi,
chmury, obłoki białe i milczące,
patrzę na was o świcie oczami łez pełnemi
i wiem, że we mnie pycha, pożądanie
i okrucieństwo, i ziarno pogardy
dla snu martwego splatają posłanie,
a kłamstwa mego najpiękniejsze farby
zakryły prawdę. Wtedy spuszczam oczy
i czuję wicher, co przeze mnie wieje,
palący, suchy. O, jakże wy straszne
jesteście, stróże świata, obłoki! Niech zasnę,
niech litościwa ogarnie mnie noc.

Czesław Miłosz

kad kasdien lieka vis mažiau nepasakytų žodžių

gražus yra padrikas lapų byrėjimas

ir niekų kalbėjimas kartais būna prasmingas

Mes neturim pirmosios eilutės,
ir neturime ko išdalyti
jums, o sau pasilikom truputį.
Pieno lašas – ir mes apvalyti,
kraujo lašas – tai dantys į krūtį,
kai apžiojęs ramybės likutį
tarsi kūdikis keisto likimo
keičia prasmę, ir laiką, ir lytį.
Mūsų nerimas slysta iš rimo,
suvirpėjo, sustingo, nurimo,
rimsta vėtrungės, vėjas prieš liūtį,
vis dar klausiam – eiliuoti ar būti,
žodžiai mylisi, pauzės prikimo,
jei įkliuvom – norėjom įkliūti,
o dabar – paskutinė eilutė.


PS. Labai ačiū vartotojui Kraujo Upe už neakivaizdinį bendradarbiavimą.

2004-03-19, penktadienio paryčiai

Kraujo Upe su Maksu ir Bathos

Tik vaizdas languose -
prie stiklų prilipdytos senučių akys

jau nebemoku skaityti