kur ir kaip išrašomas leidimas skaičiuoti žvaigždes. Bet kur yra rašyko pieštukų parduotuvė? Šitą dar turėsiu išsiaiškinti, bet, vargiai, tam užteks mano žvirbliško gyvenimo.

atsirado mano tėvelis PRAŽUVĖLIS. Kaip aš džiaugiuosi :D Iš tos laimės darysiu miežio alų, gersim abu ir dainuosim ;)

nežinau, gal nieko

pavasarinė depresija

Paskaitykite čia :

saulės rezginio vaikis
variacija pagal moterį
Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių
Rekomendavo: Crepuscolo, švelni mo, Annuška

ne taip lengva rašyt,
kuomet smilkinius spaudžia tyla,
ne taip linksma kuždėt
tuos kasdienius eilėraščių poterius,
kai nėra kam rašyt,
kai nėra kam kuždėt – tuštuma.
o kad taip
kokią meilei prisirpusią moterį...

aš gerbiu šitą posmą,
jis dieviškai kvepia – pavasaris,
bet tai kaip jį sukurpt
štai per tokį nesvietišką nuotolį,
kai tarp jo ir manęs –
paūmėjęs lytėjimo sąstingis.
o kad taip
kokią meilėj patyrusią moterį...

aš savaip suprantu
iš metaforų byrančias ašaras,
kuomet reikia išreikšt
kovo mėnesį vykstančius pokyčius,
bet tai kad negaliu –
mano širdį nubaltinęs pašalas.
o kad taip
kokią meilės ištroškusią moterį...

gal sudėti, sakau,
kokį strofą sulyrintų pasakų,
įsiknisus šiltai į poetišką senbernio fotelį,
ne, geriau pasinert
į intymiai sudėtą pavasarį,
ir paliest širdimi
kokią vertą eilėraščio moterį..

"saulelė vėl atkopdama budina svietą".

Kaip gera, kai dienom jau saulytę GYVĄ pamatai. Norisi šokti, dainuoti, visus (visas) apkabinti. Į sodelį nukakti, šiltnamius apžiūrėti, pasivaikščioti, kol kas tik keliu, nes dar kojos į purvynėlį klimpsta.

Ei, nesugadinkite pavasarinės nuotaikos.

Kad nepalaikytų alkoholike. Vandenį, arbatą, kavą, šampaną, brendžiuką....? Pasakysiu kaip paslaptį, man patinka DAMA.Tai ką gerti vienai?

P.S. samdyti pijoką neturiu pinigų:D O paskui dar vazokis su kokiu durnium:D

Ir sunkumai patinka, ne kiekvienas taip gali.   
Kišu galvą lyg kilpon,
    Ir užtraukiu
      dirželį.


Visos virvės netalpios neklusnių minčių svoriui,
      kadaruoju apstulbus,
    ir ant
      žemės vėl
      stoviu.

Lengva eiti pavėjui,
bet nuobodu be galo.   
Aš renkuosi, ką sėju:
  Darganą,
    krušą,
      kai
      šąla.

kokia išsiblaškius ir susvetimėjus
pasidarė žmonių giminė...
(V.Š.)