Užmuša ne prasta kūryba. Užmuša komentarai tų, kurie manosi esą geri kritikai. Tik ar tikrai? Gal reiktų pradėti nuo gramatikos mokymosi?..
Jis buvo turtingo pirklio, prekiavusio medžiagomis sūnus, kažkada turėjęs svajonę tapti garsiu riteriu. Jo tėvas puoselėjo viltis palikti sūnui šeimos verslą, tačiau tėvui teko išsižadėti sūnaus dėl neišpildytų šeimos lūkesčių. Nepaisant to, kad xxx teko palikti namus ir daug keliauti, paskuj jį būrėsi daugybė žmonių, o jo paskleista idėja tapo idealogija. Šiandien šiuo vardu yra pasivadinęs vienas garsiausių pasaulio asmenų ir viena Kauno gimnazijų.
Jis buvo trečiosios santuokos pirmagimis ir didžiausias mamos numylėtinis tarp daugelio vaikų vėliau. Jo mama pagal amžių buvo pusiaukelėj tarp jo ir tėvo. Jis ypač domėjosi isteriškomis moterimis ir pats kentėjo nuo psichoneurozės, priklausomybės nuo nikotino. Nepaisannt to, šiuo metu jis vienas iš dažniausiai cituojamų asmenų pasaulyje.
Jis gimė penklioliktame amžiuje. Buvo kairiarankis, savarankiškai išmoko rašto ženklų ir dėl to rašė iš dešinės į kairę. Dėl šios priežasties paskelbtas velnio sąjungininku ir raganiumi. Kalbama apie jo meilę priešingos lyties asmenims, nors vienas žymiausių darbų yra susijęs su mįslinga moterimi.
Trys išbandymai atrinktam vyrui: ...
Viskas, rezultatai aiškus. Aukcioną laimėjo vyras, atidavęs savo alų. Alų grąžinu, vyrą esu linkusi pasilikti.
Pradinis statymas 3 Eur pakeičiamas į pradinį statymą - suplyšusi kojinė. P.s. statome ne už dvikovą, rezultatas ir taip aiškus.
Pradinis statymas - 3 Eur. Kas duoda daugiau?
Juokinga stebėti bandymus šioje svetainėje vertinti kūrinius pagal kažkieno nustatytas normas. Tai panašu į galimą nubraižyti diagramą: x- laikas ir vieta, y-vaizdinės priemonės ir t.t. Kuo aukščiau šoka skalė, tuo geresnis eilėraštis? Pjesė? Proza? Šitaip matuojame tai, kas yra išjausta žmogaus? Ištraukta iš dvasios gelmių ir pateikta sudrąskyti geometrijos žinovams. Ha. Galiu drąsiai nusijuokti jums į veidą lygiai taip pat, kaip ir kiekvienam, kas mėgintų su manimi ginčytis. Nėra normų, taisyklių, požiūrio vienodumo, kuriuo galėtume pasverti jausmą, kurį dėl mados įpratome vadinti banalybe. Nėra banalios meilės, nėra banalaus skausmo, nėra banalaus laukimo... Todėl nėra banalaus eilėraščio. Ginčijatės, kad tai neįdomu? Užlipkite ant stalo ir paižiūrėkite į savo paties kambarį iš viršaus. Argi jis atrodo lygiai taip pat, kaip kad įpratote jį matyti? Betgi jis - tas pats jūsų kambarys. Vienok, dėkoju už nuomones, pastebėjimus, netgi supykimus, tai reiškia, kad gyvenate, vertinate nuo savo kėdės, ant kurios užlipote. O aš, vienok, vertinsiu nuo savosios.
Vejuosi savo mintis basomis kojomis per pakrantės smėlį, kurio taip pasiilgau nuo pernai ir primerktomis akimis mėginu prisijaukinti smilgas, nes netikiu,
kad mintys tikros, o atsimerkus nepakvips jūra...
Naivu, banalu ir vaikiška,
kaip ir mėginimas sugrįžti į save kaskart to keliolika dienų metuose, kai nusimetus drabužius, gali vėl su savimi susipažinti iš naujo ir stebėtis, koks gi čia padaras...
1 2 3 4 5 6 7[iš viso:
61]