Vejuosi savo mintis basomis kojomis per pakrantės smėlį, kurio taip pasiilgau nuo pernai ir primerktomis akimis mėginu prisijaukinti smilgas, nes netikiu,
kad mintys tikros, o atsimerkus nepakvips jūra...
Naivu, banalu ir vaikiška,
kaip ir mėginimas sugrįžti į save kaskart to keliolika dienų metuose, kai nusimetus drabužius, gali vėl su savimi susipažinti iš naujo ir stebėtis, koks gi čia padaras...