ant skruosto nuraudo žemuogė...
Galgi vėl atėjo vasara?

Miegas - vienas geriausių poilsio būdų, ironiška, kai kasnakt sapnuoji darbą. Ką daryti?

Bjauriausia neteisybė šioje svetainėje - adminų darbų vertinimas. Matyt ne vienam šalia klaviatūros visada yra vazelino...

Norėčiau ištirpti vien savo minutėse
kaip rašalo dėmė ant sulyto popieriaus išsiliet
dvelkstelint vatalinu
kad sergėtum lyg
šleikštulio kvapą
labiau įsimintiną
nei žemuogių
ir išmestum šalin
skiautes
nuvalkioto geltonio kaip
sentimentalų
niekalą .

Hmmm... užkabino mane šiandien rašant vieną komentarą, autorės eilėse mylimasis buvo sulygintas su kilimu. Iškilo dvigubos asociacijos, galima įsivaizduoti kokios. Vat noriu ir aš paklausti rašyk svetaitės vyrų, ar dar yra vyrų. Ne tų, kurie kažką kažkur turi ir duoda jam vardą, vadina mažuliu, ar pan, o tų, kurie vyrai ne vien fizine prasme. Gal blogai suvokiu sąvoką ir ieškau ne ten, kur reikėtų? Pasidalinkite mintimis, tai kas gi yra "vyras".

Barkšt barkšt barkšt kaip kibiras eina vasara per pievos katilėlius dalgiu mojuodama.

Kas, troch tibidoch, nubombino paparčio žiedą?!

Namo pasaulis violetinis, violetinės mintys, violetiniai drabužiai, violetinis kvapusis vanduo ir tonikas ir pati kaip ultravioletinė lempa, gal jau gana violetumo?
p.s. ir kas iš to?..

Nenoriu kieko, netikiu nieko, nelaukiu ir nebesvajoju. Mano pasaulis mano sąžinė kuriai neleista prabilti.

Tyla kvepia ADAGIO.