Pabodo kandi kritika, ir todėl ir vėl

*    *
      *        *
      *    * *
    * *        *  *
  *  *      *    *      *
*      *        * *    *      ** * * * ********* * * * * *      *  *  *      *    *    * *        *  *      *      *  *      *      * *      *      *

Per Vėlines su saule lyja. O ji dar stovi baltais marškiniais apsitaisius ir laiko man iš anapus atneštą gėlę. KAlbu "Sveika Marija", dar nenoriu išeiti.

Na ir kodėl kunigai mus, laumes, nori išvaryti? Argi mes trukdom? Argi padarėme ką blogo? Na gal tik kartais... retsykiais leidžiam berniokams jaujoj ar pirty galą padaryti, bet negražu, oi negražu stebėti, kaip laumės nuogos prausiasi...

Na ir kodėl kunigai mus, laumes, nori išvaryti? Argi mes trukdom? Argi padarėme ką blogo? Na gal tik kartais... retsykiais leidžiam berniokams jaujoj ar pirtį galą padaryti, bet negražu, oi negražu stebėti, kaip laumės nuogos prausiasi...

Nemėginkit erzinti piktos laumės!

Vakar apšaukiau kaimynė - įjunko kaip veršis prie karvės spenio kiekvieną vakarą arbatėlės su "renata" pagerti, pasiūliau ir lovą prie bendro komplekto įtaisyti, vis patogiau, niekur išeit nereikės. Dėl patogumų gyvenam. O va kita kaimynė apnuodijo mano katę. Gaila man moteriškės, blogai gyvena, bet vis geriau ant dūšios pasidarė gyvulį besikankinant pamačius. Nedauk, visgi, mums, lietuviams, iki pilnos laimės tereikia, juolab  gero žodžio. KArtą jį pasakiau, manęs paklausė ar nesergu ir ne bet kuo, ar stogas nepavažiavo. Ne, nesergu, mano sveikata puiki, kur tau, šiais laikais serga tik pasiturintys, mums, žemės kirmėlėms nėra kada sirgti, dirbti reikia. O va kolegė serga. Gerai. Viršininkas leis papildomai užsidirbti. Nuskaičius mokesčius gausis keli litai daktariškai dešrai nusipirkti. Svogūnų pati išsiauginau, o duonos dievas duos, kad jau dantis davė. Tad puiki proga pasitaikė. Visiems dabar nelengva, bet užtat džiugu. Gyventi gera ir kuo toliau, tuo smagiau darosi. Juokiamės iš visko, tik iš savęs dar neišmokom. Mokinkimės iš užsieniečių, seniai iš mūsų juokiasi, ir mes išmoksim.
Toks jau tas lietuvio būdas - pašiki, patapšnoji ir vis ant širdies geriau pasidaro, o jei dar ir savo artimui, šokti net norisi. O jei artimo neturi, galima ir čia vienam ant kito pavaryti, juk žmogaus nematai, į mordą niekas neduos, o iš kito darbo pasišaipyti verta, negi iš savo šaipysies, klaidų ieškosi? Geri žodžiai kainuoja brangiai, o šiais laikais nei į snukį už dyką niekas neduoda, užtat varyti ant kitų gali iki soties ir smagu, ir pasitenkinimas didžiulis. Gera visiems viename purve gyventi. Tad burkimės, mielieji, varykime vieni ant kitų, tai taip paprasta, o dėl gero žodžio galvų nesukim, lietuviams jie nebūdingi.

Na ką, vėl ateina ruduo, vėl trauksim lauk batus, bėgsime nuo lietaus suraukę nosis ir niurnėdami, kad peršlapo kojos, ieškosime nosinės, o namie virsimės kvepiančios žolelėmis arbatos, kad nepultų  visus gąsdinantis gripas?

Tai vasara
kvepės tik kambarys
prisismelkęs liepų arbata?

Bjauru

Na ką, vėl ateina ruduo, vėl trauksim lauk batus, bėgime nuo lietaus suraukę nosis ir niurnėdami, kad peršlapo kovos, ieškosime nosinės, o namie virsimės kvepiančios žolelėmis arbatos, kad nepultų  visus gąsdinantis gripas?

Tai vasara
kvepės
tik arbata?

Bjauru

nu ir ką?