Tai nors po nusususį ketureilį ta proga?

Tai ką manot apie Vilniaus "Žalgirio" galimybes Konferencijų lygos grupių etape?

A jau visai nupušot?

Vilniaus Žalgiris papuolė į Europos futbolo turnyrų grupių etapą! Ooooo-uuuuu-ooo, uuu-oooo! Iš lėto leidžiasi saulė!!!

Žemaitijos gatvės gyventojas, neapsikentęs skambaus rytinio varnų choro, sykį pokštelėjo iš pneumatinio ilgavamzdžio... Vėl galės valandą kitą ramiai nusnūsti tropinei nakčiai slenkant į pabaigą. Sveiki sulaukę liepos! Užsukau šįryt į „Garbaną“ apsikirpt, žiūriu, likę tų pačių veidų, kaip ir prieš gerus dvidešimt metų. Pagražino už 8 eurasikus, pasidžiaugiau provincijos piguva ir pastovumu. Į klausimą, kurion pusėn šukuoju plaukus – atsakiau, kad  kaip nori, taip tegu gyvena, pakaušio ir kaktos problemos, nesikišu. Palijo, nudžiuvo, vis pasirodo saulė intervalais. Kaitra ir uodai. Kava ir ledai. Šaltas nealkoholinis alus drauge su tortilijomis. Galop keptos bulvės su kefyru. Ryt pračekint mėlianynus, raudonikių ir valgomųjų voveraičių augvietes, pravėdint galvą nuo elektros tiekimo sutarčių gausos, pašnekesių su ukrainiečiais, kirgizais, amerikonais, visokių variacijų, improvizacijų, kompetencijų. O kartais tiesiog linkiu nepatingėt ir perskaityt pranešimą, rastą pašto dėžutėje, nes ten aiškiai užrašyta, kad siunta ar laiškas pašte bus tik kitą dieną ir greičiausiai tik po pietų. Norisi tiesiog išsidrėpt paplūdimy ar ant trumpai pjautos žolės ir pačirškinti šonus. Po to į vėsų vandenį. O vakare kokio šalto mix‘o... Taigi vasara.

Su trenksmu praūžė Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, o čia nei pletkų, nei ketureilių, nei jokio bruzdesio apie tai.

Tai savo mylimiems kaktusams pakeičiau žemes. Juk senukai nusipelnė. Geri darbai daromi tyliai, bet pasigirti irgi norisi. Užsukau į naujojo judėjimo link centro maršruto naują parduotuvę, pirkau kylą kavos pupelių su devynių  eurų nuolaida. Nusišypsojo sėkmė ir nuolaidos kortelei ačiū. Vakar, galimai pakiliai nusiteikęs, ėjau aplankyti senokai matytos ir pasiilgtos mūzos, neradau. Neramu. Ar gyva? Nes naujiena tai nuliūdino. Pamėgau salotas, bet į trečią ar ketvirtą planą nustūmiau vaisius. Tuom esu labai pasipiktinęs. Prie naujos darbo vietos sienų, daiktų, klientų pripratau, bandau perprasti kolegių bajerius, įsijausti į darbo dienos tempą, centro vaibą. Skirtumas detalėse, bet visumoj – tas pats. Labai svarbu nepersitempt. Perpratau Instagram'ą . Tai vieta, kur moterys užsienietės rodo viską, o kuklios lietuvės beveik nieko. Dabar galvoju, kas tas Tinder'is? Galbūt laikas naujoms odisėjoms. Sudėsiu košėn likusį befstrogeną, bus vakarienė. Kaip jums atrodo, ar Bairaktar'as labai į temą , ar visgi buvo galima už tuos didelius pinigus kažką kito sugalvot? Šilto savaitgalio!

Kad išsiaiškint, ar reikia rašykų svetainei Bayraktaro.

Kad čia tiek daug to jautrumo, kad net kartais piktoka!

Ne visi pokštai randa savo vietą ir laiką.