Labas rytas, vilkai ir avelės! Kiaunės, kobros, katytės, meškinai ir barsukai... Kaip miegojot?! Ką rytinis veidrodis pasakė?! Pilnametražis siaubo filmas už lango. Čiupk už distancinio pulto, įsijunk kanalą! Motulė gamta špasija, į kalendorių nesidairo, net žaktelėjau pravėręs langines. Ką gi, jei miestan po pusryčių visai netraukia, tai nors namų ruoša užsiimt: dulkes iš palovio šiupelėmis, kokio jovalo išsivirt, patiešyt gurmaną skrandį, kalkes nukalkint, rūbus išpraust, tik gal apsieikim be lyginimo kančių. Labai svarbu saviugda, savišvieta (ne po saule ar lempomis), ale nuolatinis tobulėjimas, valios (ne kaimynės didžiakrūtės Valiusės) kačelinimas, savigyda (ne visada rekomenduotina), patirties bagažo ir šiaip nereikalingų daiktų kaupimas voratinkliais nukarstytam skladely. Dar svarbu suspėt su šiuolaikinio pasaulio technologijų progresu, nu pvz. atėjus paštan neprašyti išsiųst telegramos. Baisiai daug skaityti. Ypač apie tai, kaip joms įtikti žodžiais, darbais, žygdarbiais, poelgiais, taikliais įkišimais... Po to teoriją paversti preciziška praktika, metų metais gludinti kampus, kol susidrožia psichika ir kiti galai... Pauzė, nes tariamas vyriausiasis arbitras skyrė tualetinę minutės pertraukėlę... O gal man po pertraukos visai neliko nuotaikos, užsidegimo ir atmosfera atvėso... čia dabar vėl stimuliuot, kad užsikurt, sudrėkt ir labai norėtųsi... ne ne, neduosiu, eisiu geriau paeiliuot... šelmiška šypsena...

Nors čiut čiut recidyvistas!

Sveiki! Rubrika "Monologiniai pašnekesiai prie vakarinės arbatos (bla bla bla)". Be cukraus, su kanapių lapais, ramina, gal kiek migdo. Sėdžiu sau jaukiai, praktiškai be pulso, prie nuvalyto lango, saulė jau beveik pasislėpė netoliese stūksančiam dar plikų medžių miške. Danguje kažkas akvarele pasidarbavo: rausvi, violetiniai, pilki atspalviai. Ant sausos žemės dar reti žalios žolės kuokštai. Ore zuja visokie skraidantys vabalai, jau reiks dėti tinklelį, nes per pravirą langą nakčia įsliūkina vorų. Tv "Farus" rodo, tai užpypinti keiksmai kiek jaukia visą atmosferą, bet tebūnie, nieko nėra tobulo. "Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut..." Nesutinku! Man šis pavasaris prasidėjo dar rugsėjį ir tegu tik tęsiasi, kad jį kur! Nors ir be didesnio kaifo, bet bent jauti, kad vis dar gyvas! Rūdis apšlifuoji, uždažai ir pirmyn! Samanas ir kerpes nugrandai, nurenki ir davai! Kelių duobes užasfaltuot, lozungų prigalvot! Tikėti! Savimi pasitikėti! Įtikinti nebetikinčius, sudominti dalykais, motyvuoti. Toks gyvenimas. Sumuštiniai sutepti, tai nebeliko darbų, tik rūpesčiai, galima ramiai padrybsoti, pailsėti, paruošti organizmą rytojaus iššūkiams. O kam skiepytis, jei imunitetas stiprus?! Hmm... gal dar vieną arbatos...

Atsipūskim, sugalvokim naujų įliuzijų, laukimų. Atostogų?! Karantino pabaigos?! Naujų užsiėmimų?! Gal šiaip nuotykių, be įsipareigojimų?! Ne, nesinori suaugt, subrest, pasent ir giminės pratęst kažkaip nelabai...O psichologai padeda?! O kaip save užsimotivuot gyvent turiningai, ne vien egzistuot?! O kaip šiais laikais ieškoma kur įkišt?! Aš beviltiškas, I am sorry, I am late.

Kaip ten su tais sekimais?! Kas, kodėl ir išvados. Tik trumpai, aš neskaitau "paklodžių".

Jei apie gyvūnus, tai sutemusiame mieste šį kovą jau sutikau puškuojantį, nebaikštų ežį, pas kažkieno vištas skuodžiančią pūstauodegę lapę, zuikis prabėgo, nespėjau stverti už ausų. Nedidelis gamtos stebuklas po dienos bukų spoksojimų, nuo įtampos pavargusioms miestietiškoms akims. O mane pravardžiuoja žirafa, bet tam yra pagrindo, tai nepykstu. O galima pravardžiuoti skūpia, jeigu įpila tik vieną to skanio?! O ant antros kojos ieškokis pats, vaikine... Čia prieš porą dienų prieš miegą žingsniavau į "Adiadą" užkandos, tai likau sužavėtas, gal ir dėl pachmo, chaotiška Pietinio šviesų gausa languose, tik užuolaidos užtrauktos, palikta vietos vaizduotei. O kam skustis tą barzdą ir ūsus?! Kas pasikeis?! Kam valyt batus, jei ryt jie vėl bus purvini?! Ar čia kažkoks rodiklis?! Per tv vien Zeneca, Canesten ir tas trio, rėkiantis apie pilnas lentynas kompensuojamų vaistų... Kasdieniai tie patys reikalai, keliai, kuriais eini ir kiekvienam žingsny mintinai žinai, kaip dėti pėdą, kad neišsisuktum. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos spėlioji: ar reiks sustot, palaukt, ar spėsi per žalią... Suspaudyk kodą, paimk raktą, pasuk, įvesk slaptažodį, kitaip neprisijungsi prie programos, paštas taip pat elektroninis...Ot laikai atėjo bliacha mūcha... Būtų neblogai iš naujo sukalibruoti miegą. Ir pavasario nuovargi, štiš!

Nubėgo, nušniokštė lediniai vandenys, nudžiuvo trotuarai, malonu jais guviai prasieit, godžiai stebėt  manieringai linguojančias klubais ir užpakaliais, pakreipus perbalusias žandenas į saulę, kuri dar kuklinasi, kolkas neįsijautusi į dosnius šilumos dalijimus... Greit viskas pasikeis, kantrybės ir tikėjimo, ir atsipirks laukimas keleriopai... Gi oras sunkus, pritvinkęs smalkių, bet jau be kaukių laukinėjame ir veidus atpažystame, ne vien gilias akis ar mielą balsą. Pralekiant automobiliams,  šalikelėse sučeža nesugrėbti pernykštės lapijos likučiai. Patvoriuose primėtyta tuščių degtinės butelių, matyt žmonės per šalčius bandė sušilt arba baimindamiesi tariamų ar tikrų baubų, atliko vidinę dezinfekciją. Šiauliečiai vėl bando minti pėdalus, išlaikyti lygsvarą ant elektrinių paspirtukų. Ką tik pastebėjau, kad vilnonių kojinių kulnai kiauri... istorija kartojasi... O žinai, tu man vos vos primeni aktorę  Kelly Mcgillis is 1986 m. Holivudo filmo Top Gun, jeigu konkreciau amerikiečių muzikinės grupės "Berlin" vaizdo klipe "Take my breath away". Su atėjusiu pavasariu! P.S. Nu tai suintrigavo ta reklama apie "Didijį Šou Burbulą". Duokit dramos, cirko, humoro ir pikantiškų  vaizdų!

O kodėl atsigulus ant nugaros to daikto pailgėjimas esant tam tikrai būsenai yra šiek tiek didesnis nei stovint, gulint šonu ar pilvu apačion, jau nekalbu sėdint...O ir kulminaciniai šūviai daug įspūdingesni gulint ant nugaros...tik netaikykit į veidą sau, tuo metu pakreipkit daiktą šonan...saugokit akis...Taip, aš čia apie tai, ką jūs begėdžiai ir begėdės pagalvojot...Tiesiog įdomi nuomonė iš šalies, kitų patirtis, diskutuokime. Damoms pirmenybė.

Tradiciškai pats save kaire...