Link Joninių...

Tai savo mylimiems kaktusams pakeičiau žemes. Juk senukai nusipelnė. Geri darbai daromi tyliai, bet pasigirti irgi norisi. Užsukau į naujojo judėjimo link centro maršruto naują parduotuvę, pirkau kylą kavos pupelių su devynių  eurų nuolaida. Nusišypsojo sėkmė ir nuolaidos kortelei ačiū. Vakar, galimai pakiliai nusiteikęs, ėjau aplankyti senokai matytos ir pasiilgtos mūzos, neradau. Neramu. Ar gyva? Nes naujiena tai nuliūdino. Pamėgau salotas, bet į trečią ar ketvirtą planą nustūmiau vaisius. Tuom esu labai pasipiktinęs. Prie naujos darbo vietos sienų, daiktų, klientų pripratau, bandau perprasti kolegių bajerius, įsijausti į darbo dienos tempą, centro vaibą. Skirtumas detalėse, bet visumoj – tas pats. Labai svarbu nepersitempt. Perpratau Instagram'ą . Tai vieta, kur moterys užsienietės rodo viską, o kuklios lietuvės beveik nieko. Dabar galvoju, kas tas Tinder'is? Galbūt laikas naujoms odisėjoms. Sudėsiu košėn likusį befstrogeną, bus vakarienė. Kaip jums atrodo, ar Bairaktar'as labai į temą , ar visgi buvo galima už tuos didelius pinigus kažką kito sugalvot? Šilto savaitgalio!