ne
skandinavas
ne
lietuvis
baltai
netinkama
tema
prie
ne
joldijos
jūros
ne
aniciliaus
ežero
nesuskaičiuojamai
daug
pasakyti
kiekvienas
žodis
nebūtų
giesmė
netikiu
kad
šitaip
teisingai
galėčiau
tik
dabar
kažko
ne
į
vakarus
niaukiasi.

pažįstu mergaitę
kuri svajojo
būti
ne princese
ne moterimi
net
ne pardavėja
nesakė kuo
iš viso nieko
nesakė
ir taip daug metų
nuo pirmadienio
ligi penktadienio
aš eidavau
dirbti
o ji
svajojo.

jei mano
lyrinis subjektas
būtų manimi
jis turėtų
nusišauti
pasikarti
ar kitaip įdomiai
save išniekinti
dėl įvaizdžio
ir neteisybės.

bet mes esame
per daug ramūs
per daug pilni
nenaudojamų
dorybių kad
imtume lyg
niekur nieko
dėvėti kasdienybę.

todėl aš sėdžiu tyliai
jis sėdi tyliai
tik kartais
krūpteli raumenys
prisiminus kaip
nekenčiame
vienas kito

iki išsižadėjimo.

svajojau užaugti
ir būti teutonų
riteriu
nes niekas nesakė
kad visi riteriai
mirė
pelkėse
iš senatvės
nuo alkoholio.

dažnai būdavau alkanas
dėl to man rodėsi
keisti daiktai
drebėdavo rankos
jei apie tas keistenybes
rašydavau
(jei nerašydavau beje
drebėdavo irgi).

todėl kalbėjau paskubomis
nukąsdamas galūnes
be skyrybos ženklų
kad tik spėčiau
būti suprastas
pamatyti kaip į veidą
leidžiasi saulė
už nugaros vėstant
riterių miestui.

viskas
baigės
nė
neprasidėję.

tavo pykčiui
praryčiau
dabar
kirminą
tris vielutes
be sviesto
ir nešauk
visa gerkle
kad esu
reakcionierius
fašistas
nes iš
balso stygų
aiškiai
matyti
koks tu
tuščias.

visko man
nutinka
šaltas oras
sukelia
slogą
moterys-
agresiją
vyrai gi
sugelia
todėl galvą
į samanas
pasidėjus
ilsiuosi.

pavasarėjo
debesuotai
su lietumi
gerieji
žmonės
kepė žolę
keikė valdžią
ir protarpiais
buvau aš

niekam
nieko
neskolingas.

padariau ką galėjau, tegul kas gali padaro geriau.

prisimenu kaip
žaisdavau guolių
rutuliukais kol
netyčia prarijau
vieną
mama patarė
neverkti
giliai kvėpuoti
vis tiek anksčiau
ar vėliau jį
iška  kosiu.