Saldi ir nuovoki tyla nukloja kelia dulkėmis
Tą kuris vargina laukimu – į tikslą.
Ne tos akys šalia, ne jų gelmėje noriu skęsti...
Glaudi stiklą prie lupu, gomurį suvilgo ugnis
Ar šios girtos mintys pavirs šilku glostančiu sąžinę ?
Tavo keliones tikslas ? Koks jis? Kur link? Tyli...
Negali, ar nemoki kalbėti be saujoje spaudžiamo stiklo.
Kodėl prie tavęs neprisėda vaikyste ? Nepažystanti
Skrupulų, pasiryžusi sulaužyti taisykles. Kad pažinti.
Mėgautis keliukais ir klystkeliais, su nekantrumu
Skubanti link kryžkelių, be baimės paklysti...
Tu viską turi... tik bėgantis laikas, virto greitkeliu.
Taip norisi sustoti kelionėje, atsipusti, bet
Mums, tai neduota... ir tik retom akimirkom
Kai tampame Dievais, įgyjame teisę keisti...
Maršrutą, keliones tikslą ir atvykimo laiką.

Išeina širdgėla ir vėl girta pareina
Tampydama jausmus lyg grandines
Sakai aš netikiu gėlėtom pievom
Tiek to, kas jas dabar griovy atras.

Suglauskim bokalus ir dar po vieną
Už tą gyvenimą šviesuti be vargų
Juk pasvajoti galima kas dieną.
Tvankioj aludėj už stalų senų.

Brolau brangus ir šventas sugėrove
Kiek bendro turime gyvenime iš ties
Vienoda nuotaika pardėtą dieną
Su vakare atgyjančia šviesia viltim.

Atnešk gražuole mums po vieną
To gintarinio gėralo iš ties tauraus
Mes baigiam apsvarstyti dieną
Ir ja užbaigsim čia, ne laukiančiuos namuos...

Susivėlę gyvatėmis gijos švelnios,
Persismelkus aistra pilnatis.
Tu šnabždi tyliai, tyliai pailsusi...
Už karštas tarsi žaizdras naktis.

Nuo saldumo godus ir apgirtęs.
Vis sekioju tavas nuodėmingas akis.
Tu lyg deive iš drobės nužengus.
Nuogumu nuginkluoji mintis.

Aš pavargęs gyvenimo varpinės sargas,
Su pilkai išrašyta skurdoka lemtim.
Kas nutuoks, jog padangei sutemus
Aš taip godžiai žaidžiu su ugnim.

Širdim išrašyti, pasaldinti žodžiai.
Ant degančių lūpų, svajonės dejonėmis.
Suvilgysiu geiduliu nerimstanti pojūtį.
Pažiro vėl ašarom perliniai karoliai...

Sušildyti noriu, dar ieškančia sielą
Ramios paguodos, lai mintys užmiega.
Susuksim gyvenimo kelia į skraistę.
Sušildysim šąlančias kojas, kai rytas brėkšta.
--------------------------------------------------
Nupirksiu sparnus per išpardavimą,
Išmoksi sklęsti, ir bus „Tau“ naujas likimas.

Sudegusios aistros,
Tik smilkstantis žaizdras.
Nėra zuikučių lūpose.
Žaismingai dūkstančių.
-------------------------------
Tuščiom kišenėm praūžusių...
-------------------------------
Buvai laimingas,
Nuo geidulio girtas.
Vėlyvas vakaras nuvilktas,
O brėkštantis rytas vos gyvas.
Vestuvinis žiedas blizga,
Begėdiškai užmirštas ta syk,
Tik jam vienam gėda,
Dėmės apskritimas paliktas.    *    *    *
Padžiausi išskalbta sąžinę,
Išpurtys godžias mintis vėjas...
Buvo – nebuvo meilės
Glamonės šukėm byrėjo.
Sukalsiu, tau, šį syk šventovę
Iš keturių kojų lovos.
Tarp mūsų niekas nestovi,
Suvargęs, nutolęs peronas.
--------------------------------
Septintą laikrodis muša.
Ir gesta gatvių žibintai...
Nusineša paslaptys - skolinti,
Rytinės kavos puodukai.

Sudegusios aistros,
Tik smilkstantis žaizdras.
Nėra zuikučių lūpose.
Žaismingai dūkstančių.
-------------------------------
Tuščiom kišenėm praūžusių...
-------------------------------
Buvai laimingas,
Nuo geidulio girtas.
Vėlyvas vakaras nuvilktas,
O brėkštantis rytas vos gyvas.
Vestuvinis žiedas blizga,
Begėdiškai užmirštas ta syk,
Tik jam vienam gėda,
Dėmės apskritimas paliktas.    *    *    *
Padžiausi išskalbta sąžinę,
Išpurtys godžias mintis vėjas...
Buvo – nebuvo meilės
Glamonės šukėm byrėjo.
Sukalsiu, tau, šį syk šventovę
Iš keturių kojų lovos.
Tarp mūsų niekas nestovi,
Suvargęs, nutolęs peronas.
--------------------------------
Septintą laikrodis muša.
Ir gesta gatvių žibintai...
Nusineša paslaptys - skolinti,
Rytinės kavos puodukai.

Tik, Tau, aš melsiuos,
O Tu kažkam šypsosies
Ir žavėsi tuo savo melsvu
Krištolu akių.

O aš naktim kliedėsiu,
jausiu kvapą, Tavo, kvepalų .
Tamsa, prisiminimai,
Šešėliai buvusių
Nepakartojamų - dienų, naktų.
Laukimas nekantrus,
nerimastingas.
Kur mano angele dabar,
kur tu ?
Aš praradau ramybę,
Ir iširo -
Viskas,  kuo aš kadais
tikėjau ir dabar tikiu.

Gimstu dėl meilės,
Ir mirštu
suvilgytas geismu.
Kilu - krentu ir atrandu,
Šilkinį glėbį...jaukų,
papuošta gijomis plaukų.

Gatvės saulėlydžio
ružu pasidengę,
Tu aistros kailiniais
apsirengusi...
Aukso ir rožiniai
atspalviai mainosi
Karštis akių
pasidengia šerkšnu...

Vėl dovanosiu žaras, 
rūko skraistėmis,
Juoksis rasa
Po jaukia žaluma.
Aš ir tu,
Aistrai prietemoj melsis,
Glausis prie lūpų
nuodėmingai godžių.

Karštį slėps,
Šešėliai bulvarų,
Išblaškyti niuansų
bemiegių naktų...
Geismas guls ir pulsuos
mūsų venomis
ant aštrių asmenų.
O nematomas nuovargis
dulkėmis sės ir ilsėsis
ant blakstienų galų.

Auš... Ir mieguistas
patalas gundys sapnu.
Tu baltus sparnus apsirengusi,
nuplasnosi tarp šurmulio
gatvių, ir rytinių aidų.

Su žaromis pabudus nusiprausti.
Sustoti ties kavos rytines puoduku.
Kažkam, šypsotis nusijuokti.
Ir vėl išnykt masėje ,tarp begalybes
Skubančių, ir jau pavargusių žmonių.
Sakiai sustoki, ir pažvelk į veidą,
Akimirkai, ir tik pačios akies kraštu...
O aš neišgirstu, ko paršo lūpos, Tavo.
Tarp šurmulio minios minčių...
Mes skubame, vėl vieniši į darą.
Šį ryt, ir tūkstančius į šį dar panašių.
Ir slenka surikiuotos virtinęs iš lėto
Procesijom pavirtusių eilių.

O saule, žaidžia rytmečiu...
Ir lankstosi liauni šešėliai...
Ties varpinėm, bažnyčių prabangių.
Kažkas dar vis suranda gėrį.
Tarp gatvių šurmulio ir
Skubančių su nerimu veiduos,
Ar rūpesčių, ar šypsena akių.

nuprasiu šilta jausmą,
įsuksiu pataluos.
apklosiu Arlekiną,
tegu jis pamiegos...

žaibus po vieną saujon,
surinksiu nuo skliautų.
išpilsiu sielą ramią
ant pamatų šventyklai suręstų.
o tu, žvilgsniu suvilgyk
nuliūdusias, gilias akis
jausmus tyla pagirdyk,
lai miršta įnoringas troškulys.
nurieki išdidumą
ir paukščiams išdalink,
o aš lytėsiu plūgą
ir žaisiu patikėta paslaptim .