skubame

Su žaromis pabudus nusiprausti.
Sustoti ties kavos rytines puoduku.
Kažkam, šypsotis nusijuokti.
Ir vėl išnykt masėje ,tarp begalybes
Skubančių, ir jau pavargusių žmonių.
Sakiai sustoki, ir pažvelk į veidą,
Akimirkai, ir tik pačios akies kraštu...
O aš neišgirstu, ko paršo lūpos, Tavo.
Tarp šurmulio minios minčių...
Mes skubame, vėl vieniši į darą.
Šį ryt, ir tūkstančius į šį dar panašių.
Ir slenka surikiuotos virtinęs iš lėto
Procesijom pavirtusių eilių.

O saule, žaidžia rytmečiu...
Ir lankstosi liauni šešėliai...
Ties varpinėm, bažnyčių prabangių.
Kažkas dar vis suranda gėrį.
Tarp gatvių šurmulio ir
Skubančių su nerimu veiduos,
Ar rūpesčių, ar šypsena akių.