varpines sargas

Susivėlę gyvatėmis gijos švelnios,
Persismelkus aistra pilnatis.
Tu šnabždi tyliai, tyliai pailsusi...
Už karštas tarsi žaizdras naktis.

Nuo saldumo godus ir apgirtęs.
Vis sekioju tavas nuodėmingas akis.
Tu lyg deive iš drobės nužengus.
Nuogumu nuginkluoji mintis.

Aš pavargęs gyvenimo varpinės sargas,
Su pilkai išrašyta skurdoka lemtim.
Kas nutuoks, jog padangei sutemus
Aš taip godžiai žaidžiu su ugnim.