– kopeč, girdi? sapnavau triptiką.
– tai kažkas apie keliones?
– ne, tai trys niūrūs paveikslai. spalvos: juoda, ruda, žalia, pilka, žalios mėsos ir purvo.
pirmas. centre žmogus. lyg ir sėdi ant kuprinės, gal ant statinės. akys apsiblausę, mieguistas ir abejingas, pasviręs į priekį. m? ne, tikrai neprimena rūpintojėlio.
plaukai susivėlę, rankos lyg švininės ant kelių kažkaip nepatogiai, tarsi svetimos.
šalia žmogaus butelis. atskirai jo kamštelis. butelis guli šalia kito butelio. tas irgi guli. lyg ir alaus. taip, matau. du švyturio, vienas carlsbergo, toliau: kalnapilio, trys tauro, vienas su medum. iš kairės: chodovar, kaštonų, vilkmergės, vilniaus dešimt, krušovice viens, du, trys, keturi, storapramen, budweiser, lyg ir apie penkis, hasseroder vienas, į viršų nuo jo: baltijos, porteris ir pilies apie dešimt, kairėn – du samsono, dešinėn – kunigaikščių trys, lyg ir žalgirio keturi, vėl tauro, rychtar malvaz, aplink jį šiek tiek vietos, o tada žemyn demon keli, paskui keli rinkuškių, vienas storulis dvariškojo, keli volfas engelman, atskirai būrelis aecht schlenkerla rauchbier <...>...
– gal juokauji? kodėl nesakai kiek iš viso ir negi taip svarbu?
– pilnas paveikslas. neišvardinęs nesuskaičiuosi. aplink tą žmogų, kiek bežiūrėsi, stūkso kalnai tuščių alaus butelių. kaži, ar jis begalės išeit iš to rato.
– hm, žmogus tuos butelius surinko?
– ne jis tą alų išgėrė. nes apačioje yra užrašas troškimai troškina.
– ar kiti du paveikslai irgi tokie pat det-alūs?
– ne, antrajame ne alus. šiame didelis kaljanas centre. keli vamzdeliai ir visi rūksta. apačioje 6imtai žmogučių siekia vienas iš kito atimti, lipa aukštyn, kai kurie pasruvę krauju. gal vienas kitą nužudė dėl to, gal sutraiškė besigrūsdami. dešinėje prie pat pypkės vienas kala stiklainį kažkokiu kaltu, matyt nori savo atskirą ertmę turėt. kai jam pavyks..
– ten Janas.
– kas?
– sakau, kad ten kala Janas.
– ...
– gal užrašyta kažkas?
– taip, apačioje parašyta – T-rūksta.
– o trečias?
– jis pats niūriausias, tik nusisukęs nuo manęs.
– bet ne nuo manęs.