aš pralaimėjau šią nebylią bylą -
saulėlydis eglyno glėbyje.
dar srautas pilas, bet pilėnai neatsako,
vaiduokliais tyliai juokias pilyje.
įsipilu.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
***Tas dieviškas, keistas, neilgas
švytėjimas vėl jumyse Taip nuostabiai atspalvių saulėm dar žaidžia ir kinta iš lėto, Dar glostote veidą taip švelniai ir retkarčiais tyliai bučiuojat, O jūsų migloti šešėliai nutolusio laiko pasauliuos Plevena ir skrieja be garso dienų spindesy stebuklingam, Ir jūsų nuslystančiuos žvilgsniuos ties laiko ir saulės riba Nejudrios, neryškios figūros sušvinta ir vėlei išeina, Ir stebi nematančios akys, visai abejingos, bespalvės, Kaip mes lyg šešėliai pakylam ir tolstam, nutolstam, nueinam... Liutauras Degėsys. Triptikas. III. ***
Tramplinas II iškrinta tau dėžutė iš akies bet sieloje nubunda gangrena mintis sustingsta žodžio kvadrate tik tu kaip visada ramiai tupi Gutauskas, Gintaras. Pasivaikščiojimas be šuns: eilėraščiai. – Kaunas: Keturi vėjai, 1990. ***tarp šlykščiai spalvotų epizodų įsiterpia kukli žinia:
išėjo poetas Jonas Strielkūnas. nebegrįš. sumirga kelios nuotrupos ir žinių vedėjas liūdnu balsu palinki gero vakaro. išgirstu jo balse daugiau negu jis pats norėjo pasakyt, todėl regiu, kaip pakyla ir pėdina nusvirusiais pečiais iš kadro. čia žinių pranešėją pasitinka kolega/kolegė ir klausia: na? ko gi taip liūdnai? šis žvilgteli, lūpos juda be garso. tada užverčia akis į lubas ir lėtai ima deklamuoti: *** Juodoj nakty tave regėjau, Juodoj nakty tave šaukiau. Juodoj nakty su latrais gėriau, Juodoj užustalėj verkiau, Kai nuėjai nelyg vėlė tu, Juodoj nakty išnykdama, Kai nuėjai keliu smėlėtu, Tą miestą man palikdama. Po to blausi aušra nušvito. Ir prie apšiurusios pirties Juodavo krūvos antracito, Tarytum liekanos nakties, Kuri staiga suakmenėjo. Krapnojo priemiesty lietus, Tarytum adata siuvėjo Dygsniavo įkapių kraštus. Ir viskas buvo man vis viena Lyg varnui tarpšaky obels. Ir nemaniau, jog trečią dieną Pasaulis vėlei prisikels Po to nevykusio romano... Ir nežinojau aš tada, Jog dar skirta kelionei mano Kita – pilkesnė – visata. Strielkūnas, Jonas. Tamsūs buvo žiedai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990. ***– kopeč, girdi? sapnavau triptiką. – tai kažkas apie keliones? – ne, tai trys niūrūs paveikslai. spalvos: juoda, ruda, žalia, pilka, žalios mėsos ir purvo. pirmas. centre žmogus. lyg ir sėdi ant kuprinės, gal ant statinės. akys apsiblausę, mieguistas ir abejingas, pasviręs į priekį. m? ne, tikrai neprimena rūpintojėlio. plaukai susivėlę, rankos lyg švininės ant kelių kažkaip nepatogiai, tarsi svetimos. šalia žmogaus butelis. atskirai jo kamštelis. butelis guli šalia kito butelio. tas irgi guli. lyg ir alaus. taip, matau. du švyturio, vienas carlsbergo, toliau: kalnapilio, trys tauro, vienas su medum. iš kairės: chodovar, kaštonų, vilkmergės, vilniaus dešimt, krušovice viens, du, trys, keturi, storapramen, budweiser, lyg ir apie penkis, hasseroder vienas, į viršų nuo jo: baltijos, porteris ir pilies apie dešimt, kairėn – du samsono, dešinėn – kunigaikščių trys, lyg ir žalgirio keturi, vėl tauro, rychtar malvaz, aplink jį šiek tiek vietos, o tada žemyn demon keli, paskui keli rinkuškių, vienas storulis dvariškojo, keli volfas engelman, atskirai būrelis aecht schlenkerla rauchbier <...>... – gal juokauji? kodėl nesakai kiek iš viso ir negi taip svarbu? – pilnas paveikslas. neišvardinęs nesuskaičiuosi. aplink tą žmogų, kiek bežiūrėsi, stūkso kalnai tuščių alaus butelių. kaži, ar jis begalės išeit iš to rato. – hm, žmogus tuos butelius surinko? – ne jis tą alų išgėrė. nes apačioje yra užrašas troškimai troškina. – ar kiti du paveikslai irgi tokie pat det-alūs? – ne, antrajame ne alus. šiame didelis kaljanas centre. keli vamzdeliai ir visi rūksta. apačioje 6imtai žmogučių siekia vienas iš kito atimti, lipa aukštyn, kai kurie pasruvę krauju. gal vienas kitą nužudė dėl to, gal sutraiškė besigrūsdami. dešinėje prie pat pypkės vienas kala stiklainį kažkokiu kaltu, matyt nori savo atskirą ertmę turėt. kai jam pavyks.. – ten Janas. – kas? – sakau, kad ten kala Janas. – ... – gal užrašyta kažkas? – taip, apačioje parašyta – T-rūksta. – o trečias? – jis pats niūriausias, tik nusisukęs nuo manęs. – bet ne nuo manęs. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |