slenkantis slenkstis.

slenkantis slenkstis.
peržengėm? o jis vėl pasislinko per dvyliką mėnesių laukimo ir vėjo kaukimo, nes vilkas užkimo.

tebelaukiam likimo? tai juk nuo "likti" (neva, kas daugiau lieka?).

hm, gal likimas kaip pa-likimas, tik pastarasis žiba labiau?

tiems kas svajojat apie lobius - rasit, kai suprasit, kad tai ne monetos, ne skrynelės, ne auksas.

kokios gražios yra lietuviškos pasakos, kai pagaliau supranti.

čia kliedesiai ar palinkėjimai? velniop!

Mėlynasis mėnulis ir užtemimas

ačiū, Tau gruodi, už sniego pasaką šiandien :)

šešėlis dainavo tą dainą. liūdnai švelnią.
o upelė sapnavo devyniaragį.
gal elnią...

marš-marš-marškiniai

„Juodoji Saulė švyti virš vidurnakčio kalnų.“ 

 

sniego šydu prisidengęs sušalusių grumstų laukas
tuščias ir tylus iki pat horizonto, kuris apjuosęs iš visų pusių ir atrodo, kad nėra išėjimo iš šio lyg kreida apibrėžto rato.
nebent aukštyn į išblyškusią erdvę.
bet juk snaigės krenta žemyn, matyt, ne pyragai ir ten.
įsivaizduoju kaip viena kitą snaigės guodžia – kai numirsi, pateksi į dausas. jos ten – apačioj.

paikystės..

minčių ir kūno sąstingis, virsmas akmeniu, beklausant vėjo atnešamo balso, lyg aido iš praeities. jis šildo labiau nei viltis, kad greit patekės.

jau rausta Rytų pusėje.