zinai, arteja ruduo, jauciu tai, visu kunu, mano kojos ir rankos pastoviai saltos, slykstus jausmas.

labas..
  zinau , kad nekenti manes todel, kad retai rasau,kad uzeinu i tavo sirdi tik tada, kad man to reikia....zinau esu savanaudis....bet nieko negaliu padaryti,negaliu papriestarauti sau, nes pats saves iki siol nesuprantu...kur mano kelias veda...
 
  kaip tau sekasi?
 
  ir vel galima sakyti rasau tau , nes man reikia tavo pagalbos...
  nepykk, labai prasau...
 
  bet vis delto paklausiu....
  gal turi vaido e-mailo addresa?

Isleistuviu vakaras.. Liepos 13 diena.
griztam namo, pas Marija.. lovoje miegame kaip iprasta tryse.. as prie sienos, apsiklojusi paklode ir ieskanti tarpelio, kur galeciau patogiai padet savo galva.. uzmiegu, prabundu, karsta, salta, nesuprantu.. pradedu jausti,kad sapnuoju.. o sapnas neblogas, ijungiu fantazija ir viska dar siek tiek pagrazinu.. sapnuoju vaikina, kuri esu maciusi viena kart, bet laikas praleistas su juo tiesiog nepakartotinas :) ei, gera tave prisimint, o sapnuoti, kazkas nepaprasta.. nors esi, kaip ir visi.. toks pats gaidys.. bet bent jau neiskaudinai manes.. apie tave galvodama visada sypsausi ir galvoju, kiek daug tu man davei..

nemaniau, kad tave pamirst, bus taip sunku.. maniau, kad taves nebebus ir galesiu apsimest, kad taves niekada ir nebuvo, deja.. taip nesigauna..
beveik kiekviena diena tikrinu pasta, tikedamasi ten kazka rasti, bet kaip mes visi suprantame, ten nieko nera.. visiskai nieko.
sunku apie tai sneket, nes as vis dar tikiuosi, vis dar noriu tiketi tavimi ir savo svajonemes.. bet regis tam turi ateiti galas..
kodel to galo nepadarai tu? man per sunku tai padaryti.. kodel negali tiesiog visko pasakyti, kodel neleidi man suprasti ir surasti savo vietos tavo gyvenime? Galbut jos ten, net ir nera.. bet pasakyk..
ironiska sypsenele, zinau, kad niekada nebus, taip kaip as noriu, nezinau ka tu galvoji, bet jauciu tave.. ir tas jausmas nieko gera nezada..

Noreciau taves nekest, noreciau pamirst jausmus.. bet ar tai imanoma padaryt?
Cia toks pats klausimas kaip ir: ar tu jo jau nebemyli? Meile niekada nesibaigia.. bent manyje ji neturi pabaigos.. Jeigu jau mylejau zmogu, tai iki gyvenimo galo, nesvarbu, kad tarp musu nieko nebeliko.. tai visiskai nesvarbu, mano meiles, tai neitakoja.. Taip tik suprantu, kad galima mylet ne viena zmogu. Kad like prisiminimai apie tave liks mayje amziams..
Nesuprantu tik vieno, kodel manes nepaleidi? kodel neleidi man gyvent normalaus gyvenimo? Kodel leidi man svajoti ir kurti? Kodel leidai man taip ilgai uzsibuti tavyje? Dabar viskas taip sudetinga, as jau nebemoku negalvoti apie tave. Tu visur ir visuose.
Kaip visa tai uzbaigt?
Kaip pamirst galvot apie tave..?

Daugeliui zmoniu pasaulis toks pat nesuvokiamas kaip triukas, kai fokusininkas is skrybeles, kuri vos pries akimirka buvo tustut tustutele, istraukia triusi. Mes suprantame, kad fokusininkas mus apgavo. Bet knieti suzinoti, kaip jis tai padare. Kai kalbame apie pasauli, viskas siek tiek kitaip. Zinome, kad pasaulis nera apgavyste ar triukas, nes vaikstome zeme ir patys esame pasaulio dalis. Is tikruju esame baltasis triusis, traukiamas is fokusininko skrybeles. Tik triusis nesupranta, kad su juo daromi fokusai. Mums yra kitaip. Mes suvokiame, kad dalyvaujam kazkokiame mislingame dalyke....

patyriau keista jausma..
tai lyg buvo paskutinioji.. maniau, kad kai istinka toks reikalas, zmogus pamato beganti gyvenima pro sali, kad prisimeni, kas gero ivyko siam pasauly ir ka dar noretum pasakyti artimiems zmonems, ko nespejai pasakyti... zinoma tas noras atsirado, tik atsigavus, as tikrai noriu pasakyti dar daug zodziu, artimiesiems, na ne tiek kiek artimiesiems, bet mylimiesiems..
Regis, gavau sanca tai padaryti.. prisiminti viska, kad mano gyvenime ivyko gero, ka noreciau keist ir kokios mano gyvenimo klaidos, gavau sanca ju daugiau nebedaryti..
bet ar as noriu to? galiu atsakyti, ne.. dziaugiuos, tuo, koks buvo mano gyvenimas, nes as juk pati ji sukuriau... jame beveik viskas tobula..
taip, kai ka noreciau issakyti, nes noriu zinoti, kad viska uzbaigiau.. kad nieko neliko mintyse, kad pasakiau viska ka norejau.. atrodo tai ir padarysiu..
juk turiu pasakyti, kad jauciau jausma, kad jauciau stipru jausma.. kad zmogus vercia mane drebeti ji pamacius, kad man tirpsta visas kunas, kad negaliu nuleist nuo jo akiu, nes noriu pastebeti, tai ko anksciau nemaciau..kad nori isiminti kiekviena jo bruoza, kad noriu tai isirasyti i savo samone..
ir kodel tu man toks brangus? maniau, kad tave pamirsiu.. deja.. nesugebu.. tu visada liksi mano samonej, tu visada liksi mano kune...nes as tave isirasiau, nepamirstamai..
aciu tau, uz tai, kad esi..

Sustinges zvilgsnis ir vos girdimas alsavimas.
Gal galetu kas nors man pasakyti kas siame gyvenime nera laikina?
Daiktai? Bet juk ir jie sunyksta po kiek laiko.
Net mano mintys ar jausmai yra tik laikinas dalykas..
Noriu pastovumo, noriu nuolatinio zinojima, kad kuri laika niekas nesikeis, kad visi daiktai ir gyvieji stoves savo vietose.
Deja, niekas man sito negali pazadeti.
Nejau ir dar karta prarandu?
Gal galetu kas nors man pasakyti ar siame gyvenime egzistuoja pabaiga?

Maniau esu stipri, tikrai taip galvojau.. Maniau, kad tai niekai.. kad tu taip pat niekas mano gyvenime.. deja, jauciuos suklydus, o juk neturejau taip jaustis, sito jausmo tikrai nebuvau numacius..viskas preciziska ir greita..
isgeriau savo pirmaja vyno taure, nuo taves.. ji buvo skausmo taure..
man skauda, asaros be perstojo rieda..negaliu ju suvaldyti.. drebu, kaip mazas vaikas, jausdamas, kad rimtai prisidirbau. Tu man reikalingas, labai reikalingas..
kaip taves nematau, esu laukimo pozicijoj, as visada taves laukiu, o dabar nebeturiu ko laukti, nebegalesiu apsimetinet, kad esu uzimta, kad priklausau tau..
visos akimirkos praleistos su tavim styro mano galvoje.. nenoriu nieko uzmirsti, nenoriu uzmirst tavo judesiu ir kvapo, nenoriu.. atleisk man..
pirma kart jauciu, kad noriu nusigerti.. turiu dar butelio balto vyno, kuri atnesei pries pora metu.. jauciu reiks atsikimst.. nes tokio skausmo as neistversiu ir dar be taves...
regis praradau...
drebu tave pamacius.. visas kunas tirpsta.. pamirstu, kaip reikia sneketi.. pamirstu ka reiskia zodziai.. matau tik tavo akis.. regis visas pasaulis istirpsta.. tik tu pries aki..
skausmo kamuoliukas kutena gerkle.. daros sunku kvepuot..
sumautai, taip sumautai dar niekad nesijauciau..
pakeiciau visa pasauli.. pakeiciau savo gyvenima.. regis stipruole, deja.. su juo pasikeiciau ir as..
kiek reik isgert, kad nieko nebejaustum? kiek reik surukyt, kad asaros neberiedetu?
kodel visa tai tiek daug kainuoja?
pasirodo man net nesvarbu, kad as tau nerupiu.. man vistiek taves reik, man vistiek norisi jausti tavo alsavima salia..
as pati pribaigiau save..
Atsiprasau.
jei gali atleisk.. as noriu kvepuot, noriu kvepuot tavo oru..