patyriau keista jausma..
tai lyg buvo paskutinioji.. maniau, kad kai istinka toks reikalas, zmogus pamato beganti gyvenima pro sali, kad prisimeni, kas gero ivyko siam pasauly ir ka dar noretum pasakyti artimiems zmonems, ko nespejai pasakyti... zinoma tas noras atsirado, tik atsigavus, as tikrai noriu pasakyti dar daug zodziu, artimiesiems, na ne tiek kiek artimiesiems, bet mylimiesiems..
Regis, gavau sanca tai padaryti.. prisiminti viska, kad mano gyvenime ivyko gero, ka noreciau keist ir kokios mano gyvenimo klaidos, gavau sanca ju daugiau nebedaryti..
bet ar as noriu to? galiu atsakyti, ne.. dziaugiuos, tuo, koks buvo mano gyvenimas, nes as juk pati ji sukuriau... jame beveik viskas tobula..
taip, kai ka noreciau issakyti, nes noriu zinoti, kad viska uzbaigiau.. kad nieko neliko mintyse, kad pasakiau viska ka norejau.. atrodo tai ir padarysiu..
juk turiu pasakyti, kad jauciau jausma, kad jauciau stipru jausma.. kad zmogus vercia mane drebeti ji pamacius, kad man tirpsta visas kunas, kad negaliu nuleist nuo jo akiu, nes noriu pastebeti, tai ko anksciau nemaciau..kad nori isiminti kiekviena jo bruoza, kad noriu tai isirasyti i savo samone..
ir kodel tu man toks brangus? maniau, kad tave pamirsiu.. deja.. nesugebu.. tu visada liksi mano samonej, tu visada liksi mano kune...nes as tave isirasiau, nepamirstamai..
aciu tau, uz tai, kad esi..