nemaniau, kad tave pamirst, bus taip sunku.. maniau, kad taves nebebus ir galesiu apsimest, kad taves niekada ir nebuvo, deja.. taip nesigauna..
beveik kiekviena diena tikrinu pasta, tikedamasi ten kazka rasti, bet kaip mes visi suprantame, ten nieko nera.. visiskai nieko.
sunku apie tai sneket, nes as vis dar tikiuosi, vis dar noriu tiketi tavimi ir savo svajonemes.. bet regis tam turi ateiti galas..
kodel to galo nepadarai tu? man per sunku tai padaryti.. kodel negali tiesiog visko pasakyti, kodel neleidi man suprasti ir surasti savo vietos tavo gyvenime? Galbut jos ten, net ir nera.. bet pasakyk..
ironiska sypsenele, zinau, kad niekada nebus, taip kaip as noriu, nezinau ka tu galvoji, bet jauciu tave.. ir tas jausmas nieko gera nezada..