kai kurių pokyčių nesuvokiu pati,
užtat esu artimesnė sau pačiai nei bet kada,
o tai reiškia jokių raidžių iš mano pirštų
- ak, jau tie nekūrybiški etapai, - pašaipiai ištęsia ji
noriu arbatos. ir ką man dabar?
Gmail'as sako, kad yra komentaras, o rašyk'as - nėra komentaro.
Nebežinau, kuo ir tikėti.
--
vargšėmanogalvanutikraigalmanjau(vėl)vaidenasi(?)
--
Nėra many garsų -- baigėsi :II
kambariokė ant sienos žymisi gyvenimus,
o aš
langu ropojančios boružės apatiniai.
[Baigiu išeiti iš proto, whatever.]
[Red hot chilli peppers - Otherside]*mp3
Oh. Išsiilgtos dainos. Kaip gurkšnis ne visai gaivaus miesto oro.
Vakar sakė, kad aš - labai miestietė. Neskiriu bičių-kamanių-širšių, mat.
Tik rašau apie visokias bičių asimetrijas. Ir šiaip.
Die, kaip ilgėtasi.
Die, kaip nemiegota iki šešių ryto.
O paskui op op į lovą su jau (vėl staigiai) išaušusiu rytu (aha, kaip Altajuj, ar kur ten, kur, sakė, gražu), nes mama tai į darbą kelias, nevalia pasirodyti visu gražumu su stiklinėmis akimis ir širdimis.
O kitoje pusėje kas, Li?
Sako, su lunatikais net beveik rišliai pakalbėt galima.
Gerai, tai ir kalbėkimės. Apie bites-kamanes-širšes. Ir šiaip.
Apie gyvenimą.
Su kvėpuojančia muzika.
Miestas gražiai brėkšta, bet mamai miegoti patinka.
Matyti, kaip aš apsimetu, kad sugebu miegoti.
O sapnai beveik nebepaleidžia.
Apie brėkštantį miestą.
[Crowbar - Slave no more]*mp3
Pa - ty - si - riaumokime, sakė dangus, o pats ty - kiai ty - kiai kalbėjo su paukštukais.
Dar tykiau nemigos apimtame Alytuje brėkšta rytai.
Net baugu kartais.
Tai ir pa - ty - si - riaumoju, "negi gaila"?
mes liekam čia, naktyje---
vėjas lange---
o Li šoka ir blaškosi, taršoma vėjo---
skauda akis nuo ryškaus pavasario---
vėjas lange---
mes liekam čia, naktyje---