- Bandysime užkariauti pasaulį, Pinki.

---

Naktinėjimai.

---

Galvoje skambant Eagles - Dust in the wind ir Pinkio Cypt arba Krepšt.

---

All we are is dust in the wind, everything is dust in the wind.

---

Kad ir ką bedaryčiau, Pinkis visada man mena Laimą Emerikėje.

---

Sukasi galva. Oi, kaip išskydau. Li.

Kokių keturiųšimtųtūkstančio metų senumo katė sieloje. Nebegrakšti, bet mylima.

— skauda, katyt, skauda —

Mes gyvensim. Kaipnorskadanorskurnors tik ne čia.

Kraustausi iš proto, kaip noriu greičiau išgirsti šią dainą gyvai.
Ir šiaip...
kraustausi iš savos makaulės.

Pinkis ir Makaulė.

— Ką veiksime šiąnakt, Makaule?

Klyksime ir poginsimės. Ir galvą kratysim.

kad neb'atpažįstu savęs ten, kur buvau aną pavasarį. Ir nebežinau, ką reiškia Foje.

Ir galvoju,

kad neb'buvo nei manęs, nei jūsų jau seniai, o gal net niekada. Ir šiaip. Viskas yra manyje, jūs taip pat, kad linksmiau, kad žaist su kuo būtų.

Neb'galvoju.

I think I'm dumb or maybe just happy. Dainuoja Kurt Cobain.

O aš tyliu.

Šiandien buvau bažnyčioje. Nepasakyčiau, kad apsidžiaugiau, bet užtad nurimau.

Mačiau, kad yra dar begalės netikinčių, ne aš viena.

Gaila tik, kad aš, kaip ir jie, buvau ten, kur turėtų būti tikėjimas.

O bažnyčioje kabo Leonardo da Vinci „Paskutinė vakarienė“. Būtų ne reprodukcija, nekybotų.

Pusę mišių pražiūrėjau į paveikslą. Ten buvo tikėjimas.

Kur padėjau savąjį? Kur padėjau save?

Gal tikrai per daug nihilistė tapau, pasak Lino.

Airija
Žaizda tavyje

  Su naktim išnyksiu ir bus ramu
  Mano sielai ir tam, kurio negirdžiu.
  Juoko daug aplinkui,
  Bet kas gi tai?
  Duok man viltį, numirsiu su ja kartu.
  Duok man žodį, ištarsiu ko nekenčiu.
  Pasiimk, ką turėjau, kuo gyvenau.
  Kada baimė baigias, ar tu žinai?
  Kai ėjau į ugnį ar tu ėjai?
  Mes su tavim ne priešai,
  Bet ir ne draugai.
  Sunkios rankos nusvyra ir aš jau tyliu,
  Matau, jie laiko mane kaltu.
  Ar tiesa, kad laisvė
  Tokia brangi?

Sekite žvilgsniu, žiūrėkit žaibu į mane,
Aš būsiu žaizda tavyje.  o-o-o      1995 06 27

-------

Keista, kad tai - daina, sukurta jau prieš 13 metų. O ji man artima šiandien.

-------

Keista diena, bet pavasaris ir aš laiminga.

O aš vėl čia ir visiems gražiai šypsausi.

Vieversiai žiemą juk šypsosi.

Užversiu kanopas vėl trečią nakties.

O kas yra tas „kam“?

[einu velniop, jūs ramiai pasibūkit]

[tyliai paskubomis garsėdama groja Scorpions - Send me an angel]

kaip keista žinoti, kad frazė, kažkada buvusi tiesiog jausmų malda, egzistuoja dainos pavidalu. ir dar tokios nuostabios.

su orkestriniais gyvenimo nuopuoliais ir pakilimais, su jausmais, su manimi.

pasiilgau laiškų. niekas neberašo. nes nieko nebėra.

pasiilgau.

will you send me an angel?

[apmaudu, kad gyvenimo tenka maldauti būtent to dalyko, kuriuo vieninteliu kažkada tetikėjau]

nebuvo verta.

here I am, will you send me an angel?

[nerandu sau vietos, pasiilgau laiškų, galva krataus maldautų jausmų, nebenoriu kentėt, nebenoriu tikėti/alsuoti

—just believe in yourself dainuoja —

žmogum, esančiu tam fucking surreal pasauly, žmogum, kurio galbūt niekada neregėsiu, pasiilgau laiškų]

you won't send me an angel, will you?

The fact that someone believes he or she is good enough for me to follow is his or her problem. It's arrogance.

And the one who doesn't want to talk to me doesn't have to do that, in fact.

I do not believe I did anything to deserve that disdain I am receiving now. 

And I do not care if my English is bad. You'll get the point.