"Do you like to see me broken? And why do I still care? Still care...
You calm the days."

Ir vis dar nieko neturiu.

"And why can' t you just hold me?"

Tikriausiai nėra kito tokio bjauraus žmogaus, kuris neapkęstų sau artimų asmenų taip, kaip aš tai darau. Nėra ir nereikia. Ir eikit velniop. Iron maden bei Avenged sevenfold mane išves. Su savimi vis vien nieko neimsiu. Velniop jus. Milijonus kartų. Vėl ir vėl. Iš naujo: dar ir dar kartą.

Saulė. Šviesa. Ir nieko daugiau nebėra, nes viskas blėsta, nyksta, plaukia. Mantrų ritmu. Po truputį, truputį. Gniužulas gerklėj atsilaisvina ir aš kartoju žodžius paskui magiją. Nesvarbu, kad nemoku. Svarbiausia, kad kylu. Į saulę, į šviesą. O, diena, neužgesk. Niekados. Ir nenusinešk saulės. Niekados.

Tikriausiai ir aš noriu, kad su manimi kas nors kalbėtų akimis. Still knocking. Į širdis ir akis. Ei ei, mergyt, greičiausiai tu šitokia laiminga, kad turi akis. Aš tikriausiai teturiu vien dangų (su žvaigždėmis, kurių nekenčiu, kurias dievinu) ir šaligatvių kraštus. Ir akmenų pilnas palanges, kišenes, rankas. Ir truputį skausmo. Na taip, ir dar dvi raminančias karameles ant stalo. O jis nebesišypo, kad ir kiek šypsnių ant sienos akmeniu braižyčiau. Ir nebešypsos. Nes manęs ten nebebus. Niekada tą akimirką ir toje vietoje. Ir su tomis mintimis. Manęs tokios jau nebebus. Tetrūksta vien akių. Žalių ar ne, jau nesvarbu. Feels like I'm knocking on heaven's door.

Tuštuma. Ir tik noras nesustoti, kaip kad visad darau. Noras "gyventi iki ašarų akyse <...>" (A. Camus). Progresas ar atvirkščiai jau nebeturi reikšmės.

I don't know how I feel when I'm around you. Around you.

Ir truputis Mocarto. Kraupus suderinamumas tarp priešybių. Kodėl man šitaip šalta?

Truputis melodijos, truputis žodžių. Truputis gyvenimo. Trupinėliais myliu. Dievinu. Ir saugau. Visiems, kas man brangūs. Už tai, kad niekada to kaip reikiant nerodau.

Seize the day or die regretting the time you lost
It's empty and cold without you here, too many people to ache over

I see my vision burn, I feel my memories fade with time
But I'm too young to worry
These streets we traveled on will undergo our same lost past

I found you here, now please just stay for a while
I can move on with you around
I hand you my mortal life, but will it be forever?
I'd do anything for a smile, holding you 'til our time is done
We both know the day will come, but I don't want to leave you

I see my vision burn, I feel my memories fade with time
But I'm too young to worry
(a melody, a memory, or just one picture)

Seize the day or die regretting the time you lost
It's empty and cold without you here, too many people to ache over

Newborn life replacing all of us, changing this fable we live in
No longer needed here so where do we go?
Will you take a journey tonight; follow me past the walls of death?
But girl, what if there is no eternal life?

I see my vision burn, I feel my memories fade with time
But I'm too young to worry
(a melody, a memory, or just one picture)

Seize the day or die regretting the time you lost
It's empty and cold without you here, too many people to ache over
Trials in life, questions of us existing here
Don't wanna die alone without you here
Please tell me what we have is real

So what if I never hold you, yeah, or kiss your lips again? Whooooah
So I never want to leave you and the memories of us to see
I beg don't leave me

Seize the day or die regretting the time you lost
It's empty and cold without you here, too many people to ache over
Trials in life, questions of us existing here
Don't wanna die alone without you here
Please tell me what we have is real

(Silence, you lost me-- no chance for one more day)
(Silence, you lost me-- no chance for one more day)
I stand here alone
Falling away from you, no chance to get back home

Kurgi mes einam? Į priekį, atgal, lėtai ar skubiai - vis niekur. Mes trys. O manojoje galvoje dar truputį ir jis.

Velniop. Tave, save, visus. Poetus ypač. Tuos, kuriems dangus dar mėlynas. Vaje. Atleiskite, kad aš esu truputį šiukšlė.

Taip taip, tegu sudegs... ;D
O mano balkone šika balandžiai ir aš mėgstu juoktis kai žmonės dainuoja "param param param..." Taip mėgstu akimirkas, kai Saulaž per nosį bėga ašaros, aš garsiai tyloje traškinu servėtėlių pakelį, bandydama iškrapštyti nosinaitę tai vargšelei, o žmogus, sėdintis už manęs, sako, kad nereikia ašarų. Taip mėgstu akimirkas, kai perki šveicariško šokolado gėrimą už du litus, o gauni kakavos su pieno milteliais, per daug cukraus ir kefyro kvapu, nevertos nei lito.
Mėgstu pavasarį. Ir boružių gaudymą stovint prie sankryžos su Saulaž.