jei kas paklaustų manęs,
ką aš veikiu,
jei sąžiningai,
turėčiau atsakyti „nieko“
dažniausiai geriu kavą
spoksau į vieną tašką -
dienos mano - veltui

jei kas paklaustų manęs,
kaip praėjo gyvenimas,
turėčiau atsakyti
„beprasmiškai“
rašant eilėraščius

.

tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją
virpantį l.

vėl. ir vėl.
ne, tai dūstantis,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisuko į kaulus.

tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti
su meile

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją
virpantį l.

vėl. ir vėl.
ne, tai dūstantis,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisuko į kaulus.

tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją
virpantį l.

vėl. ir vėl.
ne, tai dūstantis,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisukęs į kaulus.

koridoriuje - tūkstančio vaikų balsai
triukšmas sugriauna eilėraščio bokštą
suardo į šipulius

tyla. įsivaizduoju jų akis.
išplėstas iš beribio
žinių troškulio.

rašau.
tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją
virpantį l.

vėl. ir vėl.
ne, tai senukas,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisukęs į kaulus.

koridoriuje - tūkstančio vaikų balsai
triukšmas sugriauna eilėraščio bokštą
suardo į šipulius

tyla. įsivaizduoju jų akis.
išplėstas iš beribio
žinių troškulio.

rašau.
tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją

vėl. ir vėl.
ne, tai senukas,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisukęs į kaulus.

nėra taip jau blogai gyventi, kai vis atsiranda, kas sujuokina

.