bokštas

koridoriuje - tūkstančio vaikų balsai
triukšmas sugriauna eilėraščio bokštą
suardo į šipulius

tyla. įsivaizduoju jų akis.
išplėstas iš beribio
žinių troškulio.

rašau.
tuščius bokštus, pastatytus iš nieko
reikia griauti, naikinti be atvangos
laužyti ir trupinti

truputį pasiklausius
čirpiančio vėjo
lyg kas nemokėdamas groti
bandytų išpūsti melodiją
virpantį l.

vėl. ir vėl.
ne, tai senukas,
aukštais įvijais
laiptais
kopia į bokštą.

vėjas. jau.
įsisukęs į kaulus.