Faustina Kovalska

kai nėra širdies, nėra ir proto

nusičiaudėjo
pirštais sugriebė nosį
ir kažką mestelėjo žemėn

dievas

kai nėra širdies, nėra ir proto

šilkinė virvelė ant kaklo
tylėk vistiek
viskas bus pasakyta kitaip

jei tyla aplankė
siaubo pavidalu,
sakyk: tai buvo
netikra.

neprarasti žmogaus veido

svarbu tik viena:
neprarasti žmogaus veido

visa kita: niekai

Juokinga, kai žmonės po eiliumi parašo "pernelyg paprastas", juokinga, kad būti paprastu eilėraščiu - skamba lyg nuosprendis čia, rašykuose, išsiilgusiuose ufonautiško eilių sudėtingumo... Paprastas, bet neprastas, paprastas, bet skleidžiantis šviesą, paprastas, bet švelnus ar skausmingas, ne, nesvarbu, paprastas lyg šviesos gija ar virpantis rasos lašas, paprastas, koks tik sudėtingas gali būti gyvenimas ir žmonių santykiai... Ne, aš nemoku pasakyti, kaip man patinka paprasti eilėraščiai, kaip jie... Pasakyti - būtų per daug paprasta... Arba - paprasta, bet sudėtinga; sudėtinga, bet paprasta...

bokštus, pastatytus
iš tuščių žodžių
reikia griauti
naikinti
be atvangos

bokštus, pastatytus
iš tuščių žodžių
reikia pradurti
idant iš jų
išeitų oras