.

galvoju, kodėl man taip patinka Elvis Preslis? galbūt tyai nuskambės labai subjektyviai ir nepaaiškinamai... klausydamasi Elvio dainų galiu visiškai atsiverti... klausydamasi Elvio dainų jaučiuosi saugi... aš nebijau Elvio Preslio... tikriausiai tai skamba juokingai - ką muzikos klausymosi aspekte reiškia "saugi", "baimė"... Gali būti, jog kažkiek žinodama, jo kelią aš pasitikiu juo, pasitikiu jo emocine patirtimi... Ir nesvarbu, kad jis tarsi neįveikė savęs... Ir vis tiek aš galiu įsivaizduoti tą patirtį, kažkokį beribį skausmą, beribį atsidavimą... Ir ėjimą ėjimą... Galiu įžvelgti kažkokį fatališką savo lemties pasitikimą.

pamiršti.

pamiršti. jei, kas mane ir gelbėja, tai tik kūryba. rašydama aš užsimirštu. štai ir šiandien.

pamiršti.

pamiršti. visiškai. lyg to niekada nebūtų mano gyvenime buvę. tos šviesios valandos, kuri apakino mane. pamiršti. kaip kvaila, kad man taipo atsitiko. bet atsitiko. ir naikina mane.

pamiršti.

imkime linksmesnę gaidą

.

šventieji