Visi geri dalykai nutinka šeštadienį, nežinau kodėl, gall todėl, kad šeštadienis toks tarpinis variantas tarp penktadienio ir sekmadienio... Toks atostogų variantas,kai niekur nebereikia skubėti,ir galima ilgai vartytis, ir pagalvoti, kad rytoj irgi laisva diena. Man patinka šeštadienis, patinka bandelės iš už kampo esančios kepyklos, patinka rytinis kepėjo " bonjour" ir patinka sakyti " merci". Patinka paliesti kepėjo pirštus, ir visą dieną apie jį svajoti. Kepėjas iš už kampo labai gražus, ne todėl, kad kepa labai skanias bandeles, bet todėl, kad kiekvieną kartą stengiasi paliesti mano pirštus, man labai patinka, kai kas nors stengiasi paliesti mano pirštus. Ir kepėjas iš už kampo tai žino, kartais jis įdeda viena bandele daugiau ir suokalbiškai mirkteli, ir aš mirkteliu atgal, nes kepėjas iš už kampo,kaip minėjau labai gražus vyras.

Bet šiandien kepėjo nebuvo, vietoj jo stovėjo susivėlusi moteriškė, ir niekas nebesakė "bonjour", ir " merci". Ir niekas neesistengė paliesti mano pirštų, ir niekas neįdėjo viena bandele daugiau...Ne tai, kad nevykęs šeštadienis, tiesiog niekam tikęs šeštadienis...

Na bet tiek to... Galbūt kitas šeštadienis bus kitoks...

... ir niekada ja nebuvau, ir nebūsiu...  Graudu ten man viskas buvo, žinoma. Bet kita vertus geru laiku, geroje vietoje. Na dabar būsiu apšaukta antisemite, na bet nieko tokio, buvau apšaukta ir kitokiais vardais. Nesu prieš žydus, šiaip aš prieš nieką, tik už taiką. O žydus aš puikiai suprantu, mano senelis koncentracijos stovykloje mirė, iškrito iš stebėjimo bokšto. Bet tai tik detalės. Žydai, man visada patiko, smagi tauta, Aronas Griunbergas mano vienas mylimiausių rašytojų, nepataikaujant. Man patinka jo cinizmas ir tai, kad veiksmas būtinai vyksta kokiame nors dievo užmirštame kampelyje, kad ir Eilate. Na aš tikrai įsijaučiu į tą visa tragizmą, ir kad dar geriau suvokčiau, aplankiau Aušvicą, Osviecimą, kaip lenkai sako. Labai ten viskas buvo tragiška ir graudu, kol neatėjo japonų - kiniečių delegacija. Penkios minutės, jaučiausi, kaip kokia kino artistė, kol gidas nepriėjo: " miss miss, can you stop possing please, this is memorial place." Na jie pirmi pradėjo...  Bet japonų - kiniečių delegacija ilgai neužtruko, matyt, labai daug fotografuotinų objektų buvo numatyta tai dienai... Toliau susikaupti nebeteko, šį kartą per belgus. Grupelė moksleivių garsiai piktinosi, kad grindinys nesutvarkytas. Tiesa sakant, aš juos pilnai suprantu, važiuoji, moki pinigus, o čia, grindinys nesutvarkytas, lyg ir be to nebūtų pakankamai liūdna...

Grindiniams turiu alergija, ypač po vieno nutikimo. Beskubant Gedimino prospektu, paukšt ir nebėra bato kulno. Ne tai, kad nebėra, radau aš jį, tik ne ant bato. Nieko nepešus batų parduotuvejė nutariau skųstis ten kur pridera, grindinio tvarkytojams, savivaldybėje. Suraičiau tokį oficialų laišką, pridėjau tą nelemtą kulną, ir pirkimo čekį. Po dviejų savaičių atėjo laiškas su prašymu patikslinti kulno nūlužimo vietą. Patikslinau, tarp trečio ir ketvirto grindinio akmens, pirmajame Gedimino prospekto kilomentre. Po penkių savaičių gaunu atsakymą:" gerb.bla bla bla, bla bla bla bla, kadangi grindinio akmenys sudėti dar tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuntais metais, kaip žinia Lietuva buvo TS sudėtyje, ir bla bla bla... mes neprisiimame atsakomybės, už jų darbo kokybę. Dėl Jūsų laiške buvusių priedų kreipkites i mūsų archyvą. Darbo laikas 9.00-12.30."

Lyg man tie istorinai faktai baisiai rūpėtų... Pasiskaitau Šapoką, kai prireikia...

Kaip minėjau aš visada už... Už viską, svarbiausią už taiką, ir sveiką gyvenimo būdą. Paskutiniu metu matau labai daug sveiką gyvenimo būdą propaguojančių, t.y. bėgiojančių. Na, šiaip maratonas ne už kalnų, taigi šiokia tokia kovos dvasia, bet ambicijos irgi sveika. Mano akiratyje kasdieną prašmėžuoja dešimtys tokių sveikuolių, kai neturiu ka veikti vėpsau pro langą, irgi sveika, grynas oras ir visa kita.

Visus lakstytojus susikirsčiau i dvi grupes fanatikai ir šiaip... Fanatikai visada bėga, na savaime suprantama, kad bėga, bet bėga kitaip, nei visi kiti. Jie turi tikslą, asmeninį, visuomenį, ar kilograminį. Fanatikus suskirsčiau i vyrus ir moteris, na irgi savaime suprantama, vaikai neturi tikslo, jie laksto šiaip sau, bet nemanykit, kad vaikus priskyriau kitai grupei, ne, vaikai yra negrupuojami. Kai minėjau fanatikai visada turi tikslą, kartais jų veido išraiškose spindi tikslas - medaliai, asmeniniai rekordai, 38 dydis... Kartais jų veiduose spindi agonija, turbūt ta trapi tolstančio tikslo vizija.

Kita grupė neturi tikslo, bet turi norus, arba neturi kitų užsiėmimų, kita grupė visada dėvi gražius drabužius, ir naujausias bėgiojimo mados seansacijas. Kadangi ši grupė neturi tikslo, vadinasi visada turi laiko geriems pokalbiams ir puodeliui kavos, arba mineralinio vandens, priklausomai nuo sveiko gyvenimo būdo. Jie dažnai sako, mano gyvenimo būdas labai sveikas, ir įsitraukia cigaretę. Na bet čia tik nuomonių skirtumas.

Yra dar viena grupė, na kurios nelabai grupe galėtų vadintis, tai pensininkai. Bėgiojantys pensininkai, bėgiojantys infarktai,kitaip tariant. Pora pensininkų praeitą savaitę sugėdinau, ir liepiau pagalvoti apie anūkus.  Šiandien buvo policija, liepė liautis kabinėtis prie žmonių.... Bet aš gi už sveiką gyvenimo būdą...

Vakar mačiau patį gražiausią vyrą savo gyvenime. Tiesa, tokius matau kiekvieną savaitę, bet šis buvo pirmas šią savaitę. Jis stovėjo prie metro durų ir įnirtingai šnekėjo telefonu, apie ką , tiesa sakant nesupratau, man patinkantys vyrai visada šneka svetima kalba... Na bet tiek to, kam ta komunikacija, yra ir kitų gražių dalykų. Aš visada pradedu fantazuoti apie tai, kad jis turbūt koks nors nusikaltėlis, ne žudikas, kažkas su narkotikais, ir mes gyvename pavojingą gyvenimą, dalijames pavojinga lova, ir mus sieja pavojingas seksas... Tiesa, gerai žinau, kad pavojingi vyrai metro nevažinėja, jie dažniausiai sėdi brangiose mašinose, ir dažniausiai pralekia aptaškydami mane pakelės balos vandeniu. Kartais aš labai daug svajoju, kažkur iki centrinės stoties, nes tada reikia išlipti, ir svajoti nebeišeina, reikia brautis pro minią žmonių, ir saugoti rankinę, kitaip, tas gražiausias svajonių vyras ją nusineš, su visomis mano svajonėmis.

Tiesa sakant pavojingas gyvenimas man patiktų, norėčiau gyventi, kaip Boni ir Klaidas, tik pabaiga man nepatiko, nemėgstu smurto, visus reikalus tvarkytų Klaidas, o aš rengčiausi kailiais, ir jam grįžus namo, klausčiau "martini baby?"  Ir nieko nebūtų po tais kailiais, na gal apatiniai, kitaip nelabai higieniškai, ir mes ilgai sėdėtume burbulų vonioje su žemuogių kvapo aliejais, ir vėliau ilgai voliotumėmės lovoje, ir džiaugtumėmės siautulingu seksu... Gražios tos mano svajonės, žemuoginės, gerai kad niekam niekada jų nepasakoju, kartą bandžiau, bet mano gera pažįstama pasukiojo pirštą, ties smilkiniu, kai kurie žmonės labai nepakantūs kitų svajonėms. Tiesa, toji pažįstama paklausė ar žinau, kaip atrodo kalėjimai? Na ka ji sau galvoja, labai pavojingi žmonės niekada nepakliūna į tokias įstaigas... Čia turbūt pavydas, juk kiekvienas svajoja apie pavojingą gyvenimą, bet ne kiekvienas turi lakią fantaziją.

Tiesa, sakant aš niekada neieškau kontakto su gražiausiais savo gyvenimo vyrai. Vieną kartą bandžiau, tiesa, jis vairavo šiukšlių mašiną, na tą aš įsiaiškinau vėliau, ir neturėjo burbulų vonios su žemuogių kvapo aliejais, tiesa sakant jis ir martinio nemėgo, tik degtinę. Ir jis neturėjo prabangaus limuzino, kaip minėjau tik šiukšliavežę, kuri irgi priklausė bendrovei. Bet užtat dirbo pavojingą darbą, tiksliau pavojingai kvepiantį, tas kvapas man pasirodė per pavojingas, todėl teko palikti pavojingą gyvenimą, ir pasilikti ties svajonėmis...

Hungry homeless man
sits on park bench in the snow....
Christmas means giving.

Copyright © 1995 Ruth Gillis

ruduo

munich

Zinote emiau ir grizau...

"... tame laike, kur tempas greitesnis uz laikrodzius,
tame laike, kur sniega valo masinos, tame laike, kur
vaikus migdo pasakos is CD, tame laike, kur mamos
perka kuciukus parduotuvese, tame laike, kur viskas
banalu banalu banalu... banalu kalbeti apie meile,
banalu eiti pasivaikscioti, banalu gerti sampana...
tame laike, kur itikti kam nors sunku; jei neturi
elektroninio pasto dezutes, esi nenormalus; jei
nesupranti O. Korsunovo meno, esi beviltiskas, gyveni
vis dar su  Turgenevo Mumu, o ne Bridzitos Dzouns
dienorasciu..., bet tame laike buna... vis  dar buna
KALEDOS (R.S)"

KARTAIS AS NORIU NUSISAUTI...