Visi turim savų gudrybių , kaip kovoti su stresu ar emocijų (informacijos )pertekliumi...Vieni (ypač Vienos )pradeda lesti, kas pakliuvo po ranka,kiti- lysti, ilgai dūsauti ir neužmigti...Kai kurie rūko ,mezga,skaldo malkas...
Gėda prisipažinti,bet aš elgiuosi kitaip.Ne, aš nekalbėsiu apie pasivaikščiojimą po parką...tai ir taip suprantama.Aš turiu galvoj -miegą...taip, kai aš nežinau , kaip elgtis, -einu miegoti...Tiksliau,eidavau...Nes to -užmigti negalvojant, kada reiks prabusti, -nepatyriau jau dešimtmetį...Bet pamenu anais saldžiais laisvės laikais, po ekspedicijų Lietuvos kaimuose, po sesijos, po nesutarimų -aš užmigdavau...Kartą mama prie manęs budėjo parą,kol patikėjo, kad ne miriau,o tik problemą nuvertinau...Sapnai kažkaip stebuklingai perkratydavo įspūdžius mano galvelėje ir sudėdavo tvarkingai į stalčiukus...
Iki šiol moku užmigti staiga (deja, prigimtis ne princesės-galėčiau užmigti net ant žirnio),tik prabundu vis per anksti...
Ir jau žinau ,ko noriu Kalėdoms -vieno nerūpestingo miego...

kai sergi, visai patogu susitempti į lovą senus laiškus ir šniurščioti vakarykštei dienai į petį...
Baušiuk,dabar galvoju apie tave(O gal ir tu čia ateini?)
Pasiilgau senosios Dysnos gatvės ir mažo jūsų butuko...Ir kaip 2 nedideliuose kambariuose sutilpdavo visi tavo draugai  -iš .Lituanikos, tranzuotojai, muzikantai iš Leningrado, pankai,klasiokai...Kartais jie laukdavo tavęs , parlekiančios su naujomis fixidėjomis...Dažniausiai tai virtuvėje sėdėdavau aš su Sliekeliu...Aišku, aš meluodavau...Tavo tėvams, kad tau paskaitos, tavo Sliekui, kad tu užuomarša ir pamiršai pasimatymą...Nepykau, kad naudojai mane kaip skydą.Kažkodėl lengvai įgaudavau draugų tėvų pasitikėjimą(Dėl pažymių knygelės?)...Tik po kelių mėnesių sužinodavau, kad atseit su manim buvot tranze, prie jūros ar Kamčiatkos diskotekoj...Buvau tavo tylioji ramioji draugė, su kuria užuot ėjus į mišias(tėvai tau už tai duodavo 5 litus?),prasėdėdavai <Žibutėj>...Buvau tavo giklanešė -visada atleisdavau už eilinę kvailystę...nes tu nepagalvojus tai padarei...Gal dėl to mums ir buvo gerai - aš vis pergalvodavau po daugelį kartų, o tu viską darei taip lengvai,be įsipareigojimų, principų, senos atminties...Lengvai sliekui pasakei <viso>,lengvai keitei darbus, studijas, lengvai išvažiavai Į Ameriką...Lengvai?Neleidai tuo abejoti.Darei tai, ko norėjai...Dėl to labai tinka tavo dukrelei vardas NORa...O štai į Ibseno Norą tai labiau aš panaši...
Ir gerai ,kad nesu dabar Vilniuj.nes nėra to butuko, į kurio duris galėjai pasibelsti kada panorėjus.Išvudus mano šniurkščiojančią nosį,išsivieptum ir pagytym:<užeik, kaip tik ruošiausi gert arbatą..."

Nuo pirmadienio ginčijuosi su gripu...Pirmiausia jis pagriebė mano balsą, bey islandiška kerpė man jį sugrąžino...Sunkiau buvo bendrauti nosį įkišus į nosinę...Dar plyšta galva...Bet kam dabar lengva?

Vakarai be kompo... Vėjas kūrėsi SAVO darbastalį su SAVO slaptažodžiu...Matrica perkrauta.Kompas gydomas.
Mokausi išgyventi įpročius, teks su jumis plepėti mažiau, ir tai nelengva...Na, nieko -užtat atsiimsim greitą greitą...Iki.

_ kokie durniai!_sušuko sūnus, kai pasakiau, kad naktį kažkas apvogė mūsų mašiną...