„Ar tai ir  yra gyvenimas? Ar aš mėgaujuosi juo?Dažnai esu pernelyg išvargusi, išsisėmusi, kad džiaugčiausi...
Bet aš gyvenu čia ir dabar.Ne vėliau, kai vaikai užaugs ir jausiuosi laiminga, jei jie retkarčiais skambtelės į namus.Man reikia pasistengti taro kasdieninių reikalų margumyno surasti neužpildytas atkarpėles, kad galėčiau pailsėti, likti pato viena su savimi.“(H.Ahrens)Šiandien jaučiu būtent taip...

mano dieną pradėjo laiškas apie krištolinį laivą...Supsis jame mano mintys ir truputį liūdės...Ačiū Tau.Laikykis.

galima suvalgyti ir dramblį, jeigu susipjaustytum gabalėliais...Tai gal nuo rytdienos ir kibsiu:P