Raudonos pėdkelnės, žalias sijonas, geltona palaidinė...Lietuva džiūgauja ir šėlsta...

tamsą nešti gali kiekvienas,
O šviesą , deja, ne visi...
Gal todėl prieš tą liepsną, kur nešame,
tamsa ypatingai tamsi...
(Vaidotas Daunys)

- išskalbk tuos marškinėlius, kol dar jų nesutepiau...(sūnaus išmintis)

Kodėl aš nekūriau anksčiau?Turbūt buvau per laiminga...

„Dar greit nulėksim pašvęsti gimtadienį...Kokį pusvalandį...Neužtruksim...“Na, ir kvietimas-greitas greitas gyvenimas, lekiantis pro šalį...

kaip gerai kartais, kad Lietuva maža ir iš esmės vieni kitus žino...Smagu, kai bendradarbė netikėtai perdavė linkėjimus nuo mano klasiokės...Smagu, kad kažkas prisimena iš tų laikų, kai „maitinomės svajonėm ir aviečių arbata“...

apmaudžiai liūdna:nespėjau atsisveikinti su tėvais, nes jie abudu mirė netikėtai staiga, o brolis dabar paskambinęs pranešė, kad jau iškraustęs tėvų daiktus...Jis net nepagalvojo, kad man reikėtų bent su vaikystės namais atsisveikinti- paglostyti jo kertes ir paverkti vienai tyliai...dar viena netektis...

Viskas ATVIRKŠČIAI:šeimos vyrai išlėkė į gamtą, o aš likau duot į kaulus vokiečiams...

Tikra RANKŲ DARBO diena( sultys, daržovių konservai,dukros sijonas).Pagaliau atokvėpis...

„Širdis turi savo priežasčių, neprieinamų protui.“(B.Paskalis)