Aš tikėjau, kad man gera...  Aš tikėjau, kad dabar esu visiškai patenkinta gyvenimu... Kaip tu drįsai man pasirodyti ir viską sugriauti? Kodėl?.. Tu laikai save artima man... Ir aš, tavo žodžiais, taipogi esu artima... Tačiau kodėl tu žudai mane man nemėgstamu būdu? Kodėl tu jautiesi man artima? Kodėl bandai pavogti tą, kurį aš myliu? Tu nori būti mano artimiausia siela? Į tai aš galiu atsakyti "Cha!". Nepavyks, brangioji... Nes po tokių naktų kaip ši, aš pradedu suprasti, akd tai, ką jaučiu tau yra nesavanoriška, o vos ne prievrstinė antipatija...
  Ir vis dėl to... Nors ir jaučiuosi šlykščiai, žinau, kad gyvenimas turi būti gražus, tad jis man toks ir bus...
    Norėčiau padėkoti kaikam už pasakytus žodžius, kurie mane padrąsino ir privertė pažvelgti į viską atviresnėmis akimis... Dėkui tau, man mūsų pokalbis nerealiai patiko...

    O tave, žydraaki, myliu...

O man gera...

Nu nafik tas alkoholis reikalingas...

  Gal tam, kad jausčiausi nešama ant tavo pečių?..

Jei net ir Tu manai, kad aš menininkė...

  Jei iš dešimties žmonių devyni sako, kad aš priplaukusi, o dešimtasis reikšmingai patyli...

    Jei aš turiu daugybę savų "pričiūdų"...

      Gal supraskite pagaliau, kad pasaulis bus toks margas...
        Kokį pats jį susikursi...

          Ir žmonės į tave žiūrės tik taip...
            Kaip tu jiems save parodysi...

Ir kai aš supratau, kad ji nėra kliūtis mano tikslo siekime...
  Ir kai aš supratau, kad ji turi jausmus...
    Ir kai aš supratau, kad jos jausmai skirti ne tam pačiam, kuriam savuosius skiriu aš...
      Ir kai aš supratau, kad...
                    ...Kad ir kas bebūtų, aš jį myliu...
        Ir kai aš supratau, kad jis taipogi mane myli...
          Ir kai aš supratau, kad jis savo meilės man neslepia nuo kitų...
            Ir kai aš supratau, kad mūsų meilė vienas kitam spinduliuoja iš tolo...
              Ir kai aš supratau, kad kiti pastebi, jog mes kartu atrodytumėme idealiai...

                          ...Pasijutau TOKIA rami...
   
                         

                                        ...Myliu...

Ir kai aš supratau, kad ji nėra kliūtis mano tikslo siekime...
  Ir kai aš supratau, kad ji turi jausmus...
    Ir kai aš supratau, kad jos jausmai skirti ne tam pačiam, kuriam savuosius skiriu aš...
      Ir kai aš supratau, kad...
                    ...Kad ir kas bebūtų, aš jį myliu...

  ...Pasijutau TOKIA rami...
   
                         

                                        ...Myliu...

O aš jaučiausi vos ne pasiekusi tai kas geriau ir jam ir žinoma, man... Nes jei jam gerai - man juolabiau... Tačiau supratau klydusi vos jos lūpos palietė jo lūpas... Vėl bandžiau siekti to, kas jam ir man būtų geriau, pasakydama, jog tai laikina... Jis sutiko... Bet... Tas laikinumas po kiek laiko pradės jį žudyti... Nes jis liks nebe tas pats JIS, koks buvo... O už tai aš jos nekęsiu... Nedrįsk Jo pražudyti!

        Nes aš jį myliu...

Suglumusi... Bet mylinti... Bet suglumusi... Bet su visų žinia mylinta... Bet suglumusi... Bet mylinti nežinia už ką... Ir suglumusi ar reikia mylėti už "kažką"?

    Mylinti... Bet suglumusi...

                                Bet mylinti...

Optimise būti geriau. Blogo nematai, nes nenori matyti ir netiki, kad jis egzistuoja... Aš nenoriu tikėti, kad jis yra - tad mano gyvenime jo nebus.

  Mano gyvenime vietos yra tik Jam...

Šiandien prasidės gyvenimas... Iš naujo.