Ir vis dėl to...

        KAS ČIA VYKSTA?..

    Gerai, nemėginsiu aiškintis... Geriau tiesiog imsiu ir...

                        MĖGAUSIUOS...

...Nes niekas netrunka amžinai...

O keisčiausia, kad aš žinau Jį mylinti kaip draugą, tačiau dar nesu turėjusi draugo, kurį ŠITAIP mylėčiau... Jis tikrai man yra ypatinags ir turintis išskirtines teises. Jam aš galiu pasakyti viską. NENOPRIU JO PRARASTI... Myliu... Gera mylėti... Bet... Keista, nes žinau, kad myliu nebe taip, kaip anksčiau... Ir nežinau...

      Tai geriau...

                    Blogiau...

          ...?

Tolstame... Jaučiu tai... Ir darosi baisu... Darosi baisu, nes tolstame dėl manęs... Ir aš nesistengiu to sustabdyti. Priešingai... Vis labiau ir labiau tai skubinu...

          KODĖL?

Kas man darosi?.. Aš juk jį myliu! O jis be manęs kenčia... KAIP AŠ GALIU JAM SUTEIKTI KANČIAS?..

                Kodėl visa tai vyksta?..

                              Kas man?..

                                    Kodėl?..

...O mes gulėjome apsikabinę ir Jis, valydamas mano ašaras, riedančias skruostais jau gerą pusvalandį, glostė man galvą...

          ...Buvo gera Jį jausti kaip draugą ir nenorėti nieko daugiau...

Tik vakar spardziau nukritusiu geltonu kklevu lapus, valgydama obuoli, o siandien jau dziovinu batus, kiaurai permirkusius nuo SNIEGO...

  ...Ant kurio krito lapai...

Ech... Ruduo? Ruduo... Krenta lapai auksiniai.. Na na na na na na... Ruduo? Ruduo... RUDUO...

Ilgas kelais... Tarp trumpų naktų...
  Ilgas kelias... Bet man vėl neramu...
    Dvelkia naktys... Virpančiu šalčiu...
      Aš norėčiau priglust... Prie tavųjų pečių...

Aš miegočiau... Tavo glėbyje...
  Ir sapnuočiau... Mudu danguje...
    Bet keliauju... Aš kažkur toli...
      Kur dingai, mielas, šiam ilgam kely?

Su tavim kartu... Būt su tavim kartu...
  Prie tavęs prisiglausti...
    Man labai sunku...
      Kur tu pradingai?..
 
            ...PRADINGAI...

Tingios naktys... Žvaigždės danguje...
  Pasiilgau... Būt tavo glėbyje...
    Keistos mintys... Sukasi ratu...
      Kelias pasibaigs... Ir mudu būsim kartu...

...Dainos atitinka gyvenimą... tik reikia atrasti savąją...

      Myliu?.. Ką?.. Kodėl?.. Negi?.. Nemyliu?.. KODĖL?! Negi?.. Kodėl...

                Myliu... MYLIU! Myliu...













                            ...Ką?...

Keistai kartais gyvenimas ima ir pasikeičia... Dingsta tai, be ko manei neišgyvensiąs... Tačiau dabar pasižiūri į praeitį tarytum pro neišmanymo šydą ir suvoki kaip viską laikas keičia... Net šiurpuliukai perbėga nugarą pagalvojus, jog savo gyvenimo kelyje vairuoji ne vienas... Kai suvoki, jog su tavimi vairo valdymą dalinasi laikas...

  Išgaruoja ir meilė...
   
    Lieka širdy malonus saldumas...

      Karti tuštuma...

        Ir viltis - o gal dar ne pabaiga?..

Nemanau, jog nebemyliu... Manau, jog myliu nebe taip pat... Tiesiog... Ir stiklas nusigludina, ir aštriausi kampai nusišlifuoja...

  Nusišlifavo ir manieji kampai...

Kaip keistai viskas verciasi aukstyn kojomis...

Be reikalo svaidziausi frazemis, kuriu reiksme nebuvau isitikinusi... O tiksliau - nebuvau ju pajutusi... Platoniska meile... DABAR AS ZINAU KAS TAI... Ir tai isties neapsakoma - tai net geriau, nei kankinimasis del to, ko zinai negalinti gauti... Gera, kai zinai jaucianti ta pati... Keista, kai suvoki kaip staigiai tai pasikeite ir kaip staigiai tai supratai... Ir baisoka, kai tarpais rodosi, jog toji platoniska meile yra siek tiek maziau to, ka jauciau anksciau...

   

...O gal vis del to...

                      ...Tai tik akimirkos iliuzija?..