Aš tikėjau, kad man gera...  Aš tikėjau, kad dabar esu visiškai patenkinta gyvenimu... Kaip tu drįsai man pasirodyti ir viską sugriauti? Kodėl?.. Tu laikai save artima man... Ir aš, tavo žodžiais, taipogi esu artima... Tačiau kodėl tu žudai mane man nemėgstamu būdu? Kodėl tu jautiesi man artima? Kodėl bandai pavogti tą, kurį aš myliu? Tu nori būti mano artimiausia siela? Į tai aš galiu atsakyti "Cha!". Nepavyks, brangioji... Nes po tokių naktų kaip ši, aš pradedu suprasti, akd tai, ką jaučiu tau yra nesavanoriška, o vos ne prievrstinė antipatija...
  Ir vis dėl to... Nors ir jaučiuosi šlykščiai, žinau, kad gyvenimas turi būti gražus, tad jis man toks ir bus...
    Norėčiau padėkoti kaikam už pasakytus žodžius, kurie mane padrąsino ir privertė pažvelgti į viską atviresnėmis akimis... Dėkui tau, man mūsų pokalbis nerealiai patiko...

    O tave, žydraaki, myliu...