man šakės.
neišlaikysiu.

Dieve dieve.... kaip aš grot nemoku

šeš-ta-die-nis! šeš-ta-die-nis!
(švilpia ir ošia)

belenkaip naglai

naglai taip

-Labas, - pasakiau, kažkodėl su šypsena. Nekandžiai. Negąsdindamas. Tiesiog lyg būčiau jau viską pamiršęs.
-...labas... - nedrąsiai atsiliepė, nuleido sumišusias akis. Kiek kitaip, nei anksčiau. Su kažkokiu lengvumu. Nors iš akių atrodė, kad kažkoks mažas akmenėlis visdėlto slegia. Gal prisiminimai. Iki šiol atrodę kiek juoką keliantys, gal šiek tiek kutenantys savimeilę. Dabar - trikdantys.  Tarsi tai, ką ilgai manei, jog supranti, staiga pateiktų tau kažką visiškai naujo.
Galvoj pleveno lengva mintis: "it's all over, it's all over", berods iš dainos kažkokios. Jausmas.... Lyg lipi lipi į kalną, o dabar užlipęs žiūri į savo nueitą kelią. Į pamatytus dalykus, į praleistus ir nepastebėtus. Į klaidas ir dar daug daug ką.
Taip, man buvo įdomu. Įdomu, kaip laikas keičia žmones. Jis tą daryti moka. Moka mus priverst užmiršt, ir paskui juoktis iš to, kokie buvom anksčiau. Apgailėtina.
Tai ką aš slėpiau už tos šypsenos? Kitą šypseną, man regis. Susidomėjusią. Ir viskas.
-Kaip gyveni?
Pauzė.
-Em, gerai gyvenu... - atsikrenkštus pasakė, kiek skubotai, tuščiu žvilgsniu žiūrėdama į žemę. Tada sekundę užtęsė paskutinę raidę, lyg sustojo. Nebėgo. Galbūt sekundę pasinėrė į prisiminimus.
Taip, žmonės kartais taip atrodo. Atsispyrę nuo kitų nugarų, pašoka aukštai į dangų, ir skrenda. Dangus visur vienodas - platus, mėlynas ir paprastas. Ne toks kaip žemė. Pilna tamsių spalvų, sudėtingumo ir subtilumo. Tada tuos žmones kažkas paliečia į koją. Nečiumpa. Netraukia atgal. Tik priliečia, tarsi primena.
O netoli kalbėjosi keli vaikinai. Vienas iš jų laukė. Iš pozyvos matėsi.
-Gali eit, jei nori, - pasakiau.
-Ne! Ne.... - neramiai kažkaip, skubiai atsakė.
Gal kartais žmonėm įdomu, kas juos ten už kojos palietė.
-Koks jo vardas? -klausiu. Paprastai. Be jausmo. Tik su ta kvaila šypsena. Man įdomu.
-Tomas, - šiek tiek atgijo, ištarus tą vardą. Akys pakilo kiek. Bet liko nedrąsios.
-Tai kaip tau su Tomu sekas?
-G-gerai....
Nežinau kodėl. Vėl šypsaus.
-Tai eik tada. Jis tavęs laukia. Eik.
Lėtai apsisuko, ir nuėjo. Taip paprastai, kiek lėtu, sunkiu žingsniu.

Pabundu nuo telefono pyptelėjimo. Žinutė. Gitaros mokytoja praneša, kad atideda pamoką.

Liūdna.

Kažko nelinksma. Vos ne liūdna.