sveikas ir sudie

kūdrinė undinė patarė "sutigrėti", taciau panterinis ego nesileido nudominuojamas, teko kviestis tigra ish shalies

Sveiki gyvi, puiki diena
su kuo ir sveikinu -)

o gal galima turėti "Mažųjų rašykų komuną", be pretenzijų į meną, bet gyvus, bendraujančius ir demokratiškus?

rūstus cukrinis avinėlis

degraduoju shlifuodama akropoli

Moskva. Zima. Sneg. Malchik igraet v football. Vdrug - zvon razbitogo stekla.
Vybegaet dvornik, surovyi russkii dvornik s metloi i gonitsya za malchikom.
Malchik bezhit ot nego i dumaet: "Zachem, zachem eto vse? Zachem ves' etot
imidg ulichnogo malchiski, ves' etot football, vse eti druz'ya? Zachem???
Ya uzhe sdelal vse uroki, pochemu ya ne sizhu doma na divane i ne chitaju
knizhku svoego lubimogo pisatelya Ernesta Hemingueya?"

  Gavana. Ernest Heminguey dopisyvaet ocherednoi roman i dumaet: "Zachem,
zachem eto vse? Kak vse eto nadoelo, vsya eta Kuba, eti plyazhi, banany,
etot trostnik, eta zhara, eti kubintsy!!! Pochemu ya ne v Paryzhe, ne sizhu so
svoim luchshim drugom Andre Morua, v obschestve dvux prelestnyx kurtizanok,
popivaya utrenii aperitiv i beseduya o smysle zhizni?.."

  Parizh. Andre Morua, poglazhivaya po bedru prelestnuu kurtizanku i
popivaya  utrenii aperitiv, dumaet: "Zachem, zachem vse eto? Kak nadoel etot Parizh,
eti  grubye frantsuzy, gryaznye marokantsy, eti tupye kurtizanki, eta eifeleva
bashnya, s kotoroi tebe pluut na golovu! Pochemu ya ne v Moskve, gde holod i
sneg, ne sizhu so svoim luchshim drugom Andreem Platonovym, i ne beseduu s
nim o smysle zhizni?"

  Moskva. Holod. Sneg. Andrei Platonov. V ushanke. S metloi. Gonitsya za
malchikom i dumaet: "Bl***', dogonu, ub'yu na h**!"

zero
Juodų katinų jaukinimas


Kas vakarą - šast
Pro langą ir nėra jau  -
Išlekia išneria pasišiaušęs
Juodu žaibu, uodega zigzagais,
Akyse velniškos ugnelės.
Liekame trise: aš, pavasaris
Ir pigus vynas  (neskaitant visokių
atspindžių ir susidvejinimų).
O paskui pasibaigia visos
Televizijos programos,
(Gūdus šnypštimas ir sniegas)
Ir netgi veidrodis atrodo
Kažkaip įtartinai.
Pats laikas ieškoti to,
Ko nepametei (ragų? - cha,
vadinasi tu juos turi),
Kas nežino, kad katinai
Ypač juodi, lengvai išsiduoda
Tamsoje, užtenka persisvėrus
Per langą padainuoti bet ką
Ir atsiranda visi - savo nakties
Kailio švelnumu lengvai
Apibraižydami lyg apibardami:
Nerimsti tu, žmogau,
Eitum geriau  pavasarin,
Gal kas nors prisijaukintų tave
Bent  vienai nakčiai...

mama, kur tu...?

I was five and he was six
We rode on horses made of sticks
He wore black and I wore white
He would always win the fight

Bang bang, he shot me down
Bang bang, I hit the ground
Bang bang, that awful sound
Bang bang, my baby shot me down

Seasons came and changed the time
When I grew up, I called him mine
He would always laugh and say
"Remember when we used to play?"

Bang bang, I shot you down
Bang bang, you hit the ground
Bang bang, that awful sound
Bang bang, I used to shoot you down

Music played and people sang
Just for me the church bells rang

Now he's gone. I don't know why
And till this day, sometimes I cry
He didn't even say goodbye
He didn't take the time to lie

Bang bang, he shot me down
Bang bang, I hit the ground
Bang bang, that awful sound
Bang bang, my baby shot me down

http://www.amazon.com/exec/obidos/tg/detail/-/B0000C9V3T/104 -8413843-5814348?v=glance#product-details