zero
Juodų katinų jaukinimas


Kas vakarą - šast
Pro langą ir nėra jau  -
Išlekia išneria pasišiaušęs
Juodu žaibu, uodega zigzagais,
Akyse velniškos ugnelės.
Liekame trise: aš, pavasaris
Ir pigus vynas  (neskaitant visokių
atspindžių ir susidvejinimų).
O paskui pasibaigia visos
Televizijos programos,
(Gūdus šnypštimas ir sniegas)
Ir netgi veidrodis atrodo
Kažkaip įtartinai.
Pats laikas ieškoti to,
Ko nepametei (ragų? - cha,
vadinasi tu juos turi),
Kas nežino, kad katinai
Ypač juodi, lengvai išsiduoda
Tamsoje, užtenka persisvėrus
Per langą padainuoti bet ką
Ir atsiranda visi - savo nakties
Kailio švelnumu lengvai
Apibraižydami lyg apibardami:
Nerimsti tu, žmogau,
Eitum geriau  pavasarin,
Gal kas nors prisijaukintų tave
Bent  vienai nakčiai...