Išsinuomuosiu kambarį arba butą Kaune.

mane myli ir aš myliu.
kasdien mane glosto , bučiuoja, vadina.
kaip gera viduje, nuostabus jausmas.

GYvenu fantazijų pasauly, svajoju tik niekas nesikeičia

Sergu. Man skauda, širdis plaka. Svaigsta galva, nuolat pykina, man jau bloga nuo leidžiamų vaistų, skauda žarnyną.
      Ir labai ilgiuosi jo. Vistiek nenoriu gyventi.
Aš jį myliu. Jis mano vaistas. Po daugelio nesimatymo laiko aš jį pamačiau, trumpai kalbėjom. jaučiausi laiminga. o jis išvažiuos.
Nenoriu taip gyventi, gyventi be deginančios meilės širdyje. Aš liepsnoju jam. Aš jį myliu myliu.
  O dabar mano organizmas nusilpęs, aš nuolat miegu, kad greičiau praslinktų tuščios dienos, kad prasėlintų tamsios šaltos naktys be jo. Aš vieniša. Man silpna be jo.    Taip pasiilgau jo apkabinimo, pabučiavimo. Aš taip pasiilgau jo....jo, savo gyvenimo. Jis mano stiprybė.

Taip norisi su juo dalintis gražiom gyvenimo teikiamom akimirkom, aš taip noriu prieš užmiegant kartu su juo skaičiuoti žvaigždes. Dieve,...kaip aš jo noriu. Jau nesinori valgyti kai jo nematau nors vieną dieną, jis man kaip oras, jei nors trumpam aš jo nepamatau negaliu užmigti, arba jei užmiengu aš nenoriu prabusti, nes jis manęs nemyli, jis mane jau pamiršęs ir tas mane žudo, mano siela vysta. O aš dar bandau kvėpuoti dar bandau žiūrėti į ateitį, bet aš jau nebematau horizonto. Viskas. Man jau bet koks maistas nebeskanus, saulės šviesa per šviesi, naktis per tamsi, nebeįdomūs filmai, vanduo negaivina. Aš noriu tik jo. Man niekas nepatinka, joia muzika, mane erzina visi garsai. Aš pasiilgau jo nuostabios šypsenos, man reikia išgirsti jo balsą, jo nuostabus balsas, jis visas man toks nuostabus. JIS mano įkvėpimas gyventi ir eiti toliau. Aš negaliu be jo. jau kiekvieną dieną verkiu.

Skauda, depresija ir panasiai...nuovargis. nusivylimas, irzlumas. zmogus kuri myliu tyli, nesidomi manim, paskutini karta apgavo, o gal pamirso. Man jau nusibodo juo dometis ir kaip sakoma lipti ant kaklo. As su juo sneku o jis tik apsimeta kad klauso. todel man silpna nuo tokios situacijos. dabar noreciau ismesti ji is savo sirdies savo galvos ir svajoniu. Noriu jam nieko nejausti. Emiausi gerti rukyti. noriu mirti.

TU BŪK TOKIA KOKIA NORĖTUM BŪTI

pasimečiau nežinomybėje, man neramu....blogai jaučiuosi, nieko nenoriu.

Gyvenu dėl gyvenimo.......liūdna taip....nenoriu nieko, prievartauju save, apgaudinėju...va taip ir gyvenu. Žmonės nenusipelnę manęs. JŪS NEVERTI MANĘS, ir tai nesuknistas išdidumas, o jūsų kaina.TAŠKAS (man žmonės šlykštūs) jūs šiūkšlės jau esančios išmestos šiūkšledėžėje.Kada man reikia tavęs, tada tavęs nėra, bet kai tu manęs nori aš visada kažkaip keistai būnu su tavim. aš visada pilnai atsiduodu, bet už tai nematau nė lašo dėkingumo ar pasitenkinimo lašelio. dėl to man bjaurūs žmonės. GALŲ GALE AŠ NENORIU NIEKO, palaipsniui netenku visų draugų, aš neturiu nieko artimo, mane išduoda, mane visi išduoda( jau neliko nieko patikimo) dėl to man skauda, tarsi druską ant žaizdos bertų) man skauda, beprotiškai liūdna......taip beprotiškai liūdna, kad nenoriu būti....aš nenoriu nieko...nenoriu niekur būti, man gaila savęs, gaila.....gaila savęs....NENORIU NIEKO....man liūdna dėl savęs....skauda.....mane išdavė , paliko.....taip ir jaučiuosi, palikta ir išduota......ir viską išgyvenu savyje, nes gyvenu sau.....ir tik todėl, kad niekam daugiau nerūpi......

teisybė, kad po pakilimo visada būna kritimas žemyn.

- ...aš myliu tave...mano žaliaake...pasiilgau pasiilgau,pasiilgau tavęs. Žuvyte mano,gera su tavimi :)) ( jis visada man šypsojosi )

Skambinu...numetė..;-( (aš verkiu ) kad ir kas beatsitiktų jis kažkodėl man brangus. Ieškau paguodos net kitų glėbyje, kitų bučiniuose, bet nepavyksta užmiršti jo..nuolat prisimenu jį.

-...mielasis...
-.....................................jis man žvelgia į aks ( jo akys taip pat žalios )        Aš myliu. Mano širdis priklauso jam. JIs mane dabar palikęs,  gal būt pyksta...neatrašo į sms...;(( turbūt būsiu įskaudinus jį...
-...zuiki...:)) jis šypsosi man.
-...esi mano angelėlis...-aš jam dažnai taip sakydavau.
Daug laiko praleidom kartu.....tas laikas buvo kaip danguj, gal būt todėl taip dabar sunku...taip ir jaučiuosi tarsi būtų kažkas išmetę iš dangaus...