Noriu.......aš tavęs noriu...labai laukiu ir labai noriu.....nes pasiilgau....Pasiilgau...

Pasiilgau....Laukiu grįžtančio žmogaus....pasiilgau jo....pasiilgau švelnumo valandų....pasiilgau jo ramių akių. Laukiu....Laukiu...laukiu.

INTRO

Nebandysiu daugiau laimės loterijose,
Pabandysiu gyvenime.
Nepasakosiu draugams apie praeitį,
Papasakosiu apie ateitį.
Nebenešiosiu senų rūbų,
Nusipirksiu naujus.
Nugriausiu šitą namą,
Pasistatysiu naują.
Nekolekcionuosiu senienų,
Rinksiu naujas dienas savo gyvenime.
Kolekcionuosiu džiaugsmingas savaites, mėnesius, metus...
Išskrisiu iš šito pasaulio,
Ir susikursiu naują – Eglės pasaulį...

----------------* ******----------------------------*******------------------- ---------------***--------

Nuskinsiu nuo tavęs senus vaisius,
Užauginsiu naujus, sultingesnius....
Nukirpsiu tavo susitaršiusius plaukus,
Tegu užauga kiti, tiesesni.
Išeisiu, paliksiu tave – aš tau jau nuobodi,
Pasiilk manęs, ilgėkis, lauk.
Ir sutik mane, kaip naują žmogų.
Užgesinkim laužą, jis ne toks kaitrus,
Tegu uždegsim naują, šviesesnį.
Palaidosiu tave, ir lauksiu naujo tavęs,
Prisikelk tu, kaip Feniksas iš apdegusios  meilės.
Išplėšiu tavo širdį, ji apanglėjo, nebe tokia šilta,
Aš ja nuvalysiu, pakaitinsiu prie savo širdies ir vėl grąžinsiu  ją tau į krūtinę.
Išsiskirkim, atsisveikinkim, jau voratinkliais mūsų santykiai apsivėlė,
Jau nuobodi kartu praleista diena.
Todėl išsiskirkim...
Susitikim po daugelio metų,
Pamatykim vienas kitą skaniau.
Susitikim džiaugsmingiau, su šypsena...
Kaip kadaise, kad susitikdavom.
Susitikę nubraukim ilgesio ašarą,
Lai širdis  džiaugsmu sala.
Va taip susitikim...
Kad susitikę panorėtumėm apsikabinti...
Ne banaliai, o jausmingai, ilgesio rankom.
Pabučiuokim viens kitą, ilgesio lūpom,
Lai džiaugsmas šoka mūsų bučiniuose,
Lai mano ašaros suvilgo tavo skruostą,
O tavo ašaros suvilgo manąjį.
Pasitik mane, kaip vaikas mamą pasitinka,
Išskėtęs plačiai rankas.
Ir šaukdamas mane vardu,
Pasitik, kaip nesi dar nieko pasitikęs....
Apglėbk mane, lyg būtų tai pirmas kartas.
Pažvelk man į akis giliai giliai, lyk klaustum, ar sakytum:
- Kur tu, šitiek laiko buvai...?

Nukrypavo girta valentino diena
Griuvo, atsistojo
Ir nuėjo į praeitį...
Krypuodama.

JOs kvapas liko,
Jos alsavimas girdisi.
Atodūsiai kvepiantys ,,Kėglevičo" aromatu.

Amūro  strėlės pažymės mūsų lūpas,
Suvers į bučinį...
Tą dieną, bučinio drugelis
Nusileis ant tavo lūpų.
Taip ir liksim.
Tą  dieną, pabučiuos raudonai.
Liksime ilgai...
Kol strėlė neužsiliepsnos
Ir nesudegs mūsų bučinyje
Ugniniame bučinyje...
Plasnos mūsų lūpos,
Suvertos bučinyje.
Skris gležnais sparnais...
Užsidegs jausmai,
Virpės ugnyje,
Susilieją lūpų sparnai....

Įsisvaigau apie tave be jokios priežasties,
O tu palikai mane be sąžinės kaltės....
Žaviuosi tavimi, kaip maža mergaitė nauja lėle.
.............ir t.t... :-))

Mano venomis teka spygliuotas kraujas,
Čili pipirų ir druskos mišinys.
Vietoj širdies plaka kaktusas,
Ežiukas susirangęs muistosi.

Ir tu apkabini mane pjaustančiom rankom,
Peiliais glamonėji mane.
Keikiesi man į veidą  šaldančiais žodžiais
Ir pabučiuoji aistringu adatos skausmu.

Spjauni į akis ugninį spjūvį,
Išeini palikęs adatom susmaigstytą visą mano kūną.
Prieš išeinant dar giliau jas įsmeigi .
Ir uždegi tą namą, kuriame pats su manimi kažkada jame gyvenai.

Už durų girdžiu tavo aštrų juoką,
Tarsi sakalo skardus klyksmas.
Šaižiai juokiesi iš mano ašarų.
Košmaruose lig šiol sapnuojasi tavo spiegimas.

Tu sudegini mane savyje.
Ištraukęs visas adatas iš mano kūno,
Susismeigi jas sau,
Atsiguli ant mano kaktuso.

Ir verki...
Verki spygliuotom ašarom,
Tu jas susirenki, nuryji ir vėl iš naujo verki.

Ir taip renki...
Dedi tas ašaras atgal į gerklę.
Ir iki dabar verki spygliuotom ašarom.

kovoju su savim....

Šiurkštumas mano brolis,
Naktis mano laikas.
Ir su savo broliu aš gyvenu jame.
Abejingumas mano pusbrolis,
Žmonės mano aukos.
Ir su savo pusbroliu aš varginu savo aukas.
Mirtis mano draugė, mano mūza.
Gyvenimas žaidimas (kokį tik norit, tokį ir išsivaizduokit).
Ir su savo drauge aš jį žaidžiu.
Dar nė viena iš mūsų nelaimėjo,
Mes lygiavertės.
Kartais ji bijo pralaimėti man,
Kartais aš bijau jai pralaimėti.
Naktis mūsų atsipalaidavimo metas.
Abejingais ir šiurkščiais žvilgsniais,
Mes žvelgiam viena į kitai į akis,
O žmonės tik stebisi,
Kaip aš galiu, šitaip žaisti savo gyvenime.

Kol brolis manęs nepardavė, neatsisakė,
Aš nesuminkštėsiu, nebūsiu švelni.
Kol pusbrolis neuždegs mano sielos ir nenulups širdies žievės, kaip apelsino,
Aš ramiau gyvensiu, lengviau žiūrėsiu į pasaulio nasrus.
Aš tol gyvensiu tvirta ir stipri,
Kol mano geriausia draugė bus tvirtai įsikibusi man į parankę.
Eisiu iškėlusi galvą, kaip pergalės vėliavą.
Koja kojon žengsiu drąsiai kartu su savo drauge.
Kol mūsų draugystė nesudils, neplyš mūsų santykiai.
Atlaikysiu likimo smūgius,
Nes žinau, kad guosiuos savo drauge.
Ji visada šalia.

INTRO

Nebandysiu daugiau laimės loterijose,
Pabandysiu gyvenime.
Nepasakosiu draugams apie praeitį,
Papasakosiu apie ateitį.
Nebenešiosiu senų rūbų,
Nusipirksiu naujus.
Nekalbėsiu lietuviškai,
Išmoksiu kalbėti užsienietiškai.
Nugriausiu šitą namą,
Pasistatysiu naują.
Nekolekcionuosiu senienų,
Rinksiu laimingas dienas savo gyvenime.
Kolekcionuosiu džiaugsmingas savaites, mėnesius, metus...
Išskrisiu iš šito pasaulio,
Ir susikursiu naują – Eglės pasaulį...

----------------* ******----------------------------*******------------------- ---------------***--------

Nuskinsiu nuo tavęs senus vaisius,
Užauginsiu naujus, sultingesnius....
Nukirpsiu tavo susitaršiusius plaukus,
Tegu užauga kiti, tiesesni.
Išeisiu, paliksiu tave – aš tau jau nuobodi,
Pasiilk manęs, ilgėkis, lauk.
Ir sutik mane, kaip naują žmogų.
Užgesinkim laužą, jis ne toks kaitrus,
Tegu uždegsim naują, šviesesnį.
Palaidosiu tave, ir lauksiu naujo tavęs,
Prisikelk tu, kaip Feniksas iš apdegusios  meilės.
Išplėšiu tavo širdį, ji apanglėjo, nebe tokia šilta,
Aš ja nuvalysiu, pakaitinsiu prie savo širdies ir vėl grąžinsiu  ją tau į krūtinę.
Išsiskirkim, atsisveikinkim, jau voratinkliais mūsų santykiai apsivėlė,
Jau nuobodi kartu praleista diena.
Todėl išsiskirkim...
Susitikim po daugelio metų,
Pamatykim vienas kitą skaniau.
Susitikim džiaugsmingiau, su šypsena...
Kaip kadaise, kad susitikdavom.
Susitikę nubraukim ilgesio ašarą,
Lai širdis  džiaugsmu sala.
Va taip susitikim...
Kad susitikę panorėtumėm apsikabinti...
Ne banaliai, o jausmingai, ilgesio rankom.
Pabučiuokim viens kitą, ilgesio lūpom,
Lai džiaugsmas šoka mūsų bučiniuose,
Lai mano ašaros suvilgo tavo skruostą,
O tavo ašaros suvilgo manąjį.
Pasitik mane, kaip vaikas mamą pasitinka,
Išskėtęs plačiai rankas.
Ir šaukdamas mane vardu,
Pasitik, kaip nesi dar nieko pasitikęs....
Apglėbk mane, lyg būtų tai pirmas kartas.
Pažvelk man į akis giliai giliai, lyk klaustum, ar sakytum:
- Kur tu, šitiek laiko buvai...?