Va. Įsivaizduokit, kad žemėn staiga ima ir nukrenta metioritas. Dėl ašies poslinkio ištirpsta velniop visi ledynai, apkvaitę nuo vandens pertekliaus žmonės pradeda atominį karą, iš minėtojo meteorito išlenda pikti ateiviai pusryčiams valgantys mažus vaikus ir paskleidžia baisų virusą, verčiantį visus žmones treninguotais skustagalviais zombiais, ėdančiais vieni kitus. Žodžiu, įvyksta pasaulio pabaiga kaip mes ją įsivaizduojame, ir žmogeliukų rasė išnyksta keliems artimiausiems tūkstantmečiams.
Be abejonės, tokie parazitai taip lengvai nesunaikinami, ir kur nors bunkeryje atsiranda grupelė laimingųjų, po tam tikro laiko tarpo atkursiančių šlovingąją civilizaciją su jos nesąmonėmis. Visas mūsų eros palikimas, žinoma, išnykęs, tačiau per kažkokį stebuklą išlieka vienintelis seno serverio kietojo disko gabalas, ir tame gabale galima įskaityti tik vieną dalyką - kadaise gyvavusios literatūrinės svetainės vartotojų komentarus. Taip, rašyko komentarus. Kaip manote, ką apie savo protėvius pagalvotų tolimieji ir (be jokios abejonės) daug labiau išsivystę mūsų ainiai? Kaip žiūrėtų į tas blevyzgas, kasdien it diarėja besiliejančias diskusijų vamzdžiais, kaip įvertintų bukas poetų pjautynes, grafomanų atsikalbinėjimus, antikonspiracinius anarchistų cypaliojimus ir šiaip visą tą šlamštą, kurį tenka skaityt po dauguma kūrinių?
Gal čia tik senio pabambėjimas, gal mano pirštais šneka dėdulė Kantas, gal kažkas ir vėl komentaruose pradės fleimwarą arba pabandys išliet savo begalinį šmaikštumą neartikuliuotų garsų lavina, bet kartais verta ir mažumėlę susimąstyt. Nors mažumėlę. Pabandykit, pažadu - neskaudės.
___________
Vis dar rekomenduoju užsukt
čionai.