Geriausiai išlavinti organai,kurie daro žmogų tokį išskirtinį(palyginus su kitais gyvūnais) yra rankos ir liežuvis. Na, aišku,juos valdo smegenys.

Kiekviena ląstelė yra gyvybės forma. Žmogus sudarytas iš milijonų įvairių ląstelių, savarankiškai atliekančių savo funkcijas. Žmogaus viduje tai pat gali gyventi bakterijos ir dar krūva organizmų(daugiausia parazitinių).Bet vistiek save suvokiam kaip vienetą. Iš kur atsiranda ta vientisa sąmonė ir ,įdomu, ar visos sistemos ją turi? Visa planeta yra milžiniškas organizmas ir galbūt mes tesam to organizmo sudedamieji vienetai, "ląstelės" ir Žemė iš tikrųjų "mąsto" ir laiko save vienetu.

I wish I'd only look
And didn't have to touch
I wish I'd only smell this
And didn't have to taste

Mano nesibaigiantys norai egzistuoti tik kaip milžiniškos pasaulio knygos skaitytoja.
Dar sakoma, kad gyvenimas tai scena. O aš labai prasta aktorė. Visada pamirštu savo tekstą ir net ką turėčiau vaidinti. Todėl labai norėčiau būti tik žiūrove, patogiai įsitaisiusia salėje.

Kauliukų žmogus, fight club'as ir rusiška ruletė - trys žaidimai ,kuriuos norėčiau pažaisti prieš mirtį.

Jeigu pabundi griuvėsiuose ten ir liksi.
Pašėlęs dėliosi nuo;aužas iš vienos vietos į kitą.
Šluostysi dulkes ir rausiesi plaukus,
Nes, atrodo, jų nemažėja.
Didžiulė krūva šiukšlių iš praeities prislėgs tave prie žemės.
Ir palaidos.
Liks tik viltis
Iš Pandoros skrynios.


Nesvarbu. Ilgai užtruko, bet supratau, kad saulė per griuvėsius vistiek šviečia ir kol žmogų pasiekia nors vienas spindulėlis, jis nesunaikinamas. Žmogus ,kad ir koks bebūtų, visada siekia laimės,meilės ir grožio.
Aš myliu žmones. Nesvarbu, kad kartais baisiuosi pati savimi, nesvarbu, kad kartais būnu tikra mizantropė. Noriu priesiekti, kad stengsiuosi niekada nepamiršti to. Palaidosiu nihilizmą, palaidosiu mane pasiglemžusį negatyvizmą.
Linkiu Jums ateinančiais metais pamatyti tai, kas gražiausia pasaulyje :)

Gyvenimas-tai mirtina, lytiniu keliu plintanti liga.

Pyktis su kuo nors yra taip šlykštu. Ypač su tais, kurie tavęs nekenčia.

Šiandien buvo nuostabi diena. Pamiršau, kad nenoriu gyventi. O, kad visą laiką taip gerai jausčiausi.
o kūryba visiškai nesidėlioja. Susimoviau per bandomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Rašiau rašinį "Ką reiškia būti tolerantiškam?" Durnesnės temos neįmanoma sugalvoti. Na, gal perdedu, bet kam duoda tokias abstrakcijas nagrinėti?

Gamta -tai žaidimas. Labai daugiasluoksnis žaidimas, kurį žaidžia kažkas iš aukščiau, išgalvoję savas taisykles ir visi ,ką mes vadiname gyvais organizmais yra tiesiog figūrėlės, stiklo kamuoliukai, kortelės... Vieninteliai sąmoningi pėstininkai(kaip judantys šachmatai) yra žmonės. Jie mato į juos iš dangaus žvelgiančias akis ir jaučia negailestingai stumdančias rankas. Bet jiems duota galimybė nepaklusti ir laužyti taisykles. Jų pačių laimei ar nelaimei...

Mielieji optimistai, kaip jums pavyksta?